Kur skauda vežėjams ir Lietuvos transporto sektoriui


2016-02-24

vz.tl

Vežėjai pasigenda stipresnio užnugario ir tvirtesnio balso atstovaujant jiems rūpimais klausimais, įsitikinęs Mečislavas Atroškevičius, praėjusių metų pabaigoje įkurtos Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas. Anot jo, problemų ir rūpesčių šiame sektoriuje tiek daug, kad nieko nesiimant dalis logistikos bendrovių kitų metų nebesulauks.

Mečislavas AtroškevičiusMečislavas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas: „Kodėl vairuotojas, pirkdamas picą Vokietijoje, turi atlaužti jos gabaliuką ir atiduoti Seimo nariui, kuris važiuodamas į komandiruotę Briuselyje nemokės niekam, nes jo dienpinigiai nebus apmokestinti“. 

Lietuvoje vežėjų interesus gina Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, jūs pats iki įkuriant LVS buvote Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos prezidentas. Kodėl prireikė dar vieno junginio?

Mintis apie atskirą sąjungą kilo dar 2002 m., kai buvo registruota Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija. Tada didieji vežėjai laikėsi pozicijos, kad transporto įmonių Lietuvoje per daug, kad jų turėtų likti kokie 600 ir visos bendrovės turėtų būti labai stambios. Tąkart spaudimą atlaikėme, bet pastaruoju metu pajutome, kad didžiosioms įmonėms neįdomios mažesnių vežėjų bėdos, mat su jomis jos nesusiduria. Pastebėjome ir tai, kad Lietuvoje yra daugybė įmonių, kurių neapima „Linava“, – mūsų skaičiavimais, apie 80% transporto bendrovių yra tokios, kurioms trūksta dėmesio. O „Linava“ susiduria su atstovavimo krize. Paskutinis lašas į kantrybės taurę tykštelėjo tada, kai visi svarbiausi mūsų sektoriui klausimai buvo paskirti spręsti „Linavai“. Mums toks sprendimas neatrodo tinkamas. Ypač tai pajutome, kai pernai vasarį Rusijoje įsigaliojo įstatymai, keičiantys krovinių vežimo į šią šalį tvarką, – įvesta sąvoka „trečiųjų šalių kroviniai“, kuri neegzistuoja tarpvalstybinėje Rusijos ir Lietuvos sutartyje. Tada norėjosi rėkti visa gerkle, nes iš karto matėme, kad bus blogai, tačiau niekas nesiėmė jokių veiksmų. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, papildantys įstatymą, buvo rengiami visus metus, bet visi kažkodėl laukė, kas iš to išeis. O juk būtent tuo metu reikėjo dirbti su Rusijos transporto ministerija, su jų vežėjų sąjunga „Asmap“ – tai nebuvo padaryta.
Yra nuomonių, kad dabar dėl analogiškų klausimų su Rusija besiderantys Lenkijos vežėjai duos naudos ir mums.
Mūsų pozicija turėjo būti lyg Lenkijos palaikymas. Mano nuomone, nebūtinai reikėjo leistis į konfliktą su Rusija, bet pareikšti savo poziciją, parengti teisinę analizę turėjome. To nepadarius tenka vykdyti neteisėtus reikalavimus. O lenkai kovoja už visų vežėjų teises ir daro darbą, kurio nepadarėme. Mes atrodome taip, tarsi iš už kampo žiūrėtume, kaip chuliganas muša praeivį, ir lauktume, kuo tai baigsis – ar jau slėptis, ar bėgti praeiviui padėti, jei šio viršus. Toks elgesys nei garbingas, nei toliaregiškas.

Ilgą laiką kalbama apie trukdžius vežti krovinius į Rytus, vis dėlto vežėjams siūloma orientuotis priešinga kryptimi – Vakarų link.

Aš Rusijos krypties neatmetu. Dar prieš pusantrų metų, kai rusai ėmė spausti mūsų vežėjus, Lietuvos valdžia taip pat ėmė remti mus prie sienos. Atseit kodėl verkiame dėl prarastos Rusijos, reikia ieškoti naujų rinkų.

Tačiau situacija tokia, kad pieno produktų gamintojams, kitiems maistininkams naujų rinkų ieškoti kur kas paprasčiau. O mes – kelių transportas – esame ribojami to, kokį atstumą važiuoti apsimoka. Vakarų Europoje mes šiaip ar taip dirbame, Pietų Europoje nėra kur įlįsti – ten rinka užimta turkų, bulgarų, rumunų. Kad ir ką darytume, vis tiek tenka žiūrėti rytų kryptimi.
Kitas klausimas – kokias paslaugas tuose Rytuose galėtume teikti. Juk galėtume krovinius vežti ne į Rusiją, o į Kazachstaną, NVS, Vidurio Azijos šalis, net į tą pačią Kiniją. Kalba apie Kinijos rinką ir kinų krovinius sena, tačiau sutartis vis dar nepasirašyta. Tikėjomės sutartį pasirašyti dar pernai, kai premjeras Algirdas Butkevičius su delegacija keliavo į Kiniją, tačiau ši tema, kai buvo formuojama darbotvarkė, net nebuvo įtraukta, nors, mūsų akimis, tai strateginis klausimas dėl naujų rinkų paieškos. Juk jeigu turėsime tarpvalstybinę sutartį su Kinija, bent pusės nago dydžio krovinių dalis, tekusi Lietuvai, būtų labai reikšminga.
Darbas Kinijoje vežėjams yra perspektyva gauti daugiau darbo, mat dirbdami kitose rinkose esame priversti mažinti sąnaudas, kad kažkiek uždirbtume.
Galop tokia sutartis leistų pakeisti santykį su Rusija, mat viena – diktuoti savo sąlygas dėl įvažiavimo, kita yra tranzitas, kurio riboti negalima.
Proga lietuviams galėtų būti ir įtampa tarp Turkijos ir Rusijos. Juk šiuo metu galima derėtis su turkais, tartis, kad mes jų krovinius vežtume į Rusiją. Tik tuo rūpintis reikėtų dabar, nes kai turkai susiras naujų kelių, mes nebūsime reikalingi. Tačiau į šią situaciją kažkodėl nereaguojame. Ir problema ne ta, kad neužtenka žmonių, valstybiniu lygmeniu dirbančių su transporto sektoriumi. Problema ta, kad turintiems sprendimo teisę dėl šios srities „neskauda“.

Kalbate apie atstovavimo krizę. Kokie klausimai šiandien vežėjams labiausiai rūpimi?

Pasigendame noro spręsti vežėjų problemas, o matydami dabar rengiamus projektus, įsigaliosiančius teisės aktus, suprantame, kad po metų galbūt vėl taip pat sėdėsime ir kalbėsimės, o nemažos dalies transporto bendrovių jau nebebus.
Susirūpinimą mums kelia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) liepimas vežėjams deklaruoti visus vairuotojams mokamus dienpinigius. Nesunku deklaruoti, mes ir dabar tai darome. Tik baiminamės, kad taip rengiamasi apmokestinti visus dienpinigius (šiandien gyventojų pajamų mokestį tenka sumokėti nuo tos dienpinigių dalies, kuri viršija 50% mokamo atlyginimo, jei darbuotojo mėnesinis atlyginimas neviršija 455 Eur prieš mokesčius – VŽ).
Jei bus žengtas šis žingsnis, transporto sektorius smarkiai nukentės. Šiuo verslu savininkai daug neuždirba, kita vertus, Lietuvoje yra nemažai šeimyninių įmonių, kurios turi kelis vilkikus, veža krovinius, samdo vietos gyventojus kaip vairuotojus. Jeigu bus imta tokias įmones smaugti, jos mirs.
Jau šiandien galiu pasakyti, kaip elgsis dalis vežėjų. Transporto įmonė – ne fabrikas, ne gamykla, kurią norint perkelti reikėtų iškasti su pamatais. Įmonės bus perregistruotos, iškeltos ten, kur mokestinė aplinka palankesnė, – jau dabar kai kurie ieško informacijos apie tai.

Vadinasi, transporto įmonės nemažą atlyginimo dalį darbuotojams moka dienpinigiais?

Aš klausčiau kitaip – kas gi tie dienpinigiai? Vairuotojas, kai dirba Lietuvoje, grįžta namo, pavalgo, išsimiega. Bet kai jis važiuoja į užsienį, turi kur nors ir nusiprausti, ir pavalgyti. Kodėl vairuotojas, pirkdamas picą Vokietijoje, turi atlaužti jos gabaliuką ir atiduoti Seimo nariui, kuris važiuodamas į komandiruotę Briuselyje nemokės niekam, nes jo dienpinigiai nebus apmokestinti. Tai – savotiška neteisybė.
Kai kurie vežėjai panašiai atsiliepia ir apie kuriamą elektroninio važtaraščio sistemą, kuri numato, kad pradedant gabenti krovinį važtaraštį internetu teks pateikti VMI, reikės deklaruoti ir krovinio pokyčius kelyje. Panaši tvarka galiojo su vežamais į užsienį kroviniais, tačiau nuo spalio 1 d. galios ir kroviniams, vežamiems Lietuvos teritorijoje.
Mažinti šešėlį ir skaidrinti krovinių vežimą gal ir gerai, bet Lietuvoje dažniausiai iš šešėlio traukiami tie, kurie ir taip dirba skaidriai. Nebūtų nieko blogo, jei VMI norėtų informacijos apie atliktus vežimus, jei tiesiog reikėtų perkelti važtaraščius į elektroninę formą. Tačiau šiandien atrodo, kad vežimas bus arklio priekyje.
Nauja tvarka kirs tiems, kurie vienu kartu veža kelis skirtingus krovinius. Tokie vežėjai krovinių neretai ieško dar kelyje arba kai kraudamiesi pamato, kad dar turi vietos. Kitaip neišgyvensi – sutarčių vertė tokia maža, kad tenka turimą automobilį kuo veiksmingiau panaudoti.
Kuriama elektroninio važtaraščio sistema, tačiau tie, kurie užsimojo sekti krovinių judėjimą šalies viduje, nesuvokia, kaip stipriai pasikeitė logistikos sektorius, o patarimų iš vežėjų nepriima. Pats kreipiausi į elektroninio važtaraščio sistemos kūrėjus, prašiau įtraukti mane į kūrėjų grupę – atsakymo negavau.
Galiausiai su šiuo įstatymu gali nutikti taip, kaip nutiko su ne vienu: jis įsigalios, tačiau niekas jo reikalavimų nevykdys, kaip sumanyta.

Kokių darbų pirmiausia imsis naujoji sąjunga?

Pirmiausia mums rūpi nariai. Iš pradžių norėjome Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų sąjungą perorganizuoti į naują, bet paaiškėjo, kad kuriant naują – gerokai mažiau biurokratizmo. Jau priimtas sprendimas sujungti abi – smulkiųjų ir vidutinių bei naująją – sąjungas.
Į LVS norime pritraukti ne tik vežėjų, norime įtraukti visus sektorius, susijusius su transportu – draudikus, degalų pardavėjus, mokymo įstaigas ir t. t.
Norisi kuo daugiau aktyvių narių, kad sąjunga būtų matoma, ne kišeninė. Ypač norisi į šį sektorių pritraukti daugiau jaunimo.
Taip pat sieksime jauniems specialistams parodyti, kaip atrodo darbas logistikos įmonėse, jau aiškinamės, kas šiandien mūsų nariams būtų naudingiausia, pradedant palankiomis degalų kainomis, baigiant teisinėmis konsultacijomis.

http://vz.lt/titulinis/2016/02/24/7943/kur-skauda-vezejams-ir-lietuvos-transporto-sektoriui#ixzz414O0DtSr

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.