Euro 6: žudikas ir/ar gelbėtojas...


2016-04-15

Kęstutis Bruzgelevičius

Kęstutis Bruzgelevičius 2017 metais sukaks dvidešimt penki metai nuo ekologinių normų Euro 0-Euro 6 įsigaliojimo. Šiandien stovime ant paskutiniojo Euro 6 laiptelio ir suglumę dairomės aplink – o kas toliau? Dar aukštyn? Teoriškai lyg ir žinome, kad kažkur turėtų būti dar aukštesnių kalnų, tačiau nei kur jie, nei kokios mūsų galimybės juos pasiekti ir, svarbiausia, ar pakaks jėgų juos įveikti? Ir, pagaliau, kiek mums šitai kainuos ir ką laimėsime užsikorę nežinia kur vardan ko?

Politikų bizūnas

XX a. besibaigiant Europos politikai, slegiami ekologinės katastrofos nuojautų, užsimojo per dvi dešimtis metų gerokai sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį transporto priemonių išmetamosiose dujose. Jie tada, ko gero, nė neįtarė, kad 1993 metais įsigalėję Euro 1 reikalavimai ženklins kelių transporto naujo istorinio periodo pradžią. Kad technikos gamintojams per jėgą brukamos ekologinės normos taps tokiu galingu automobilių raidos katalizatoriumi, kokio jie iki tol nežinojo. Juk per beveik visą automobilio raidos šimtmetį jų konstruktoriams svarbūs buvo iš esmės du dalykai – automobilio patikimumas ir jo variklio galia. Ar galėjo automobilizmo pionieriams rūpėti degalų sąnaudos kai benzinas buvo viso labo žibalo gamybos atliekos. Jį pardavinėdavo vaistinėse kaip valymo priemonę, o kas likdavo – „utilizuodavo“ degindami tyrlaukiuose iškastose duobėse? Ir kam galėjo rūpėti ekologija, kai automobilius buvo galima skaičiuoti ant pirštų?

Šiandien stovime ant Euro 6 slenksčio: nuo 2015-ųjų metų naujų automobilių pardavimas ir registracija ES – tik Euro 6 lygio. Dabar akivaizdžiai matome, jog vien per tas dvi dešimtis metų sunkvežimių variklių galia išaugo dvigubai, o jų degalų sąnaudos sumažėjo apie 40 proc. Vis dėlto didžiausias progresas, kaip ir buvo tikėtasi, pasiektas būtent ekologijos srityje: vienas šiuolaikinis sunkvežimis gamtą teršia tiek, kiek 50 prieš dvi dešimtis metų.

Mokėjo ne tie, kas užsakinėjo muziką

Tai, žinoma, labai gražu, netgi sakytum puiku, tačiau kai žinai, jog nemokamų pietų nebūna, pradedi žiūrėti, o kas už tą ekologinę palaimą sumokėjo? Kokia kaina ji pasiekta?
MAN su gulinčiu dyzeliuBet kuris gamintojas pasakys, o vežėjas patvirtins, jog per tą laiką dyzeliniai varikliai tapo brangesni dvigubai. Sunkvežimiai ir autobusai, apaugę galybe visa matančių ir viską reguliuojančių elektroninių sistemų, su kiekvienu nauju modeliu brango 10-15, o kartais ir gerokai daugiau procentų. Brango ir jų eksploatacija, nes aukštesnio lygio automobiliui reikalingas aukštesnio lygio, taigi ir brangesnis, servisas, brangesnės eksploatavimo medžiagos. Tuo tarpu priešingai bet kokiai logikai, frachtų kainos per Nuotraukoje naujausias tas dvi dešimtis metų jei ir augo, tai simboliškai, užtat degalų, metalų, gumos ir visko, iš ko pagamintas sunkvežimis, kainos – tarsi ant mielių. Štai šios „žirklės“ per kovos už ekologiją laikotarpį „nukirpo“ daugybę vežėjų visoje Europoje. Mūsų nedidelėje šalyje tie skaičiai nėra įspūdingi, užtat, pavyzdžiui, Ispanijoje... Prieš 2008-2009 m krizę šioje šalyje būta beveik 123 tūkst. kelių transporto įmonių. 2011-2012 metais jų gerokai sumažėjo – bankrutavo kas trečia vežėjų bendrovė, tad nesėkmė ištiko apie 40 000 įmonių.

Bet kuo čia dėtos ekologinės normos? – paklaus ne vienas skaitytojas. – Juk ne jos nuvarė į bankrotą tuos vargšus vežėjus. Ir ką galėjo nužudyti išmetamųjų dujų emisijos reikalavimai? Juk jie viso labo biurokratų skaičiavimai, kuriais bandyta kiekybiniais parametrais apriboti sunkvežimių išmetamosiose dujose esančių nuodingų medžiagų kiekį!

Tik niekam neateina į galvą mintis, kad politiką tarsi musę lengviausia užmušti laikraščiu, o štai automobilių gamintoją – „prastūmus“ kažkam reikalingą įstatymą ar netgi pakeičiant jame vieną eilutę. O kartais užtenka ir vieno žodžio, kad įstatymas ar netgi visas jų paketas taptų tikriausia kažkada buvusios neblogos idėjos parodija.

Euro normos savo juodą darbą pradėjo „nužudydamos“ keletą variklių rūšių: pirmiausia buvo susidorota su po Antrojo pasaulinio karo plačiai paplitusiais vadinamaisiais „gulinčiais dyzeliais“. Plokšti ir nedidelio aukščio varikliai idealiai tiko montuoti po kėbulo dugnu, tad kabinoje tapo taip tylu, kad prietaisų skydelyje teko montuoti tachometrus, nes vairuotojai nežinodavę, kada keisti pavaras. (Kaip buvo iš tikrųjų, sunku pasakyti, tačiau viena iš tachometro atsiradimo versijų yra būtent tokia).

Kita ekologų auka tapo oru aušinami varikliai. Kad ir gerokai triukšmingesni už aušinamus skysčiais, jie turėjo aibę pranašumų, tad dėl eksploatacijos pigumo bei patogumo buvo labai paplitę atokesnėse vietovėse. Deja, jų alsavimas buvęs pernelyg nuodingas... Vietoje nustotų gaminti variklių teko kurti naujus, o kas iš to išėjo, skaitykite ką tik išleistoje Kęstučio Bruzgelevičiaus komercinio kelių transporto istorijai skirtoje knygoje „Pelnantys duoną“.

Apačioje oru aušinami dyzeliniai varikliai Magirus - Deutz ir Tatra.

Magirus Deutz

Tatra variklis

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.