Transporto sektoriaus įmonės sunkumus priverstos įveikti pačios


2016-04-21

UAB Jotvitas info

Apie 13 procentų Lietuvos BVP sukuriantis transporto sektorius, užimantis vieną pirmaujančių vietų ir darbdavių sąraše, lengvų laikų turbūt ir nepamena. Rodos, įmonių veikla įsivažiuoja, pradeda augi – ir vėl kyla netikėtų problemų banga.
Tai vienų kaimynų bėdos verčia ieškoti netradicinių sprendimų. Tai vidaus problemos pridaro visai nelauktų rūpesčių. Tai garsūs valdžios vyrų ir moterų pareiškimai pirmiausiai atsigręžia prieš vežėjus – jie bene pirmieji pajunta, kad vilkikai su lietuviškais registracijos numeriais tampa nepageidautini kai kuriuose maršrutuose.
Vitalijus Černikovas, UAB JotvitasO apie pagalbą, kurią deklaruoja, pavyzdžiui, kad ir nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Susidūrus su realiais sunkumais galima tik pasvajoti. Popieriuje deklaracijos skamba gražiai, o realybėje situacija – visai kita.
Be to, ir aukščiausi šalies vadovai paprastai akcentuoja ne vežėjų automobiliais prioritetus. Ar prisiminsite, kada valdžia kalbėjo apie vežėjų rūpesčius ar džiaugsmus? O apie geležinkelio plėtrą – prašau, ir Lietuvoje, ir net labai tolimame užsienyje... Uostai – dar vienas prioritetas... Oro uostai – jiems irgi dėmesio nestinga.
Kai palygini skaičius, viskas lyg ir aišku: pavyzdžiui, geležinkelių transportas bendrame BVP „pyrage“ tesudaro apie 1 procentą. Ir pajamos, kurias gauna „Lietuvos geležinkeliai“, mūsų šaliai tenka tik už bėgių ruožą mūsų šalies teritorijoje. O jei krovinys vežamas iš, pavyzdžiui, Berlyno į Vladivostoką? Ir tokiu atveju geležinkeliečiai gali skaičiuoti tik savos teritorijos pinigėlius.
Kas kita – gabenimas vilkikais. Čia visi pinigai ir visi mokesčiai (jeigu vežėjas – Lietuvos įmonė) „nusėda“ mūsų šalyje, taip vežėjai konkrečiai prisideda prie šalies BVP... Bet panašu, kad vežėjų problemos – jų pačių reikalas. Valdžia gali tik papildomų pagalių į ratus įkišti: ir komandiruotpinigių apmokestinimas, ir elektroniniai važtaraščiai, kurie apsunkina smulkiojo verslo egzistavimą... Tokia valdžios pozicija taip pat prisideda prie istorijų, kurių vežėjų veikloje tikrai nestinga.
Vitalijus Černikovas, UAB „Jotvitas“ vadovas, šioje verslo srityje – ne naujokas. 2001 metais kartu su savo žmona ėmėsi šeimyninio verslo: „Jotvitas“ buvo individuali įmonė, kuri duonai užsidirbdavo, teikdama logistikos ir ekspedijavimo paslaugas. „Patirties turėjome, rinką žinojome, todėl gana drąsiai su sutuoktine ėmėmės verslo. Ir sekėsi viskas tikrai neblogai – užsakymų buvo, susiformavo patikimų klientų ratas, veikla plėtėsi. 2005-aisiais nusipirkome pirmą savo sunkvežimį – nenaują, tačiau jis prisidėjo prie to, kad dalį reisų atliktume ir patys. Samdėme žmones, įmonė augo. Tapome asociacijos „Linava“ nariais, pirkome TIR knygeles, nes dažniausiai mūsų maršrutai driekėsi į rytuose esančios kaimyninės šalies miestus. Praėjus porai metų ryžomės dar vienam rimtam žingsniui – lizingu nusipirkome naują vilkiką, kad nauja technika atvertų ir naujų maršrutų bei padėtų atlikti naujų klientų užsakymus“, - pasakoja pašnekovas.
Tačiau transporto sektorius vienas pirmųjų pajuto pasaulinės krizės ženklus. Užsakovų ėmė mažėti, prekyba ir atsiskaitymai – strigti... Situacija 2008 metais jau keitėsi į blogąją pusę. „O naujas vilkikas – didelė ir brangi investicija. Jei automobilis dvi savaites važiuoja, o po to savaitę stovi be darbo – blogai: pinigų srautai mažėjo, įmokos lizingo bendrovei „suvalgė“ per ankstesnius metus sukauptas santaupas... Užtruko nemažai laiko, kol mes vilkiką išsipirkome iki galo, palūkanos gerokai išpūtė jo realią galutinę kainą. Galiu tik prisiminti, kaip saldžiai „Linavos“ vadovai kalbėdavo apie tai, jog asociacija gins savo narius, padės jiems, tarsis su lizingo ar draudimo kompanijomis apie palankesnes sąlygas. Nieko tokio realybėje nebuvo: tavo automobilis, tavo ir galvos skausmas. Apie kokį nors tarpininkavimą ar pagalbą iš tiesų net kalbos nebuvo. Galbūt didelėms įmonėms yra lengviau, bet smulkiems vežėjams, kurių Lietuvoje buvo ir yra daug, tikrai niekas nepadeda. O deklaracijos, siūlant tapti nariais, skamba labai gražiai...“, - dalijasi verslo patirtimi Vitalijus.
Jo teigimu, iš aukštų tribūnų skambantys raginimai keisti veiklos kryptį ir iš Rusijos vežti krovinius į Vakarų Europą – ne visada realiai įgyvendinami. Senesne technika į ES gali neįleisti, o ir turintiems naujus vilkikus rasti užsakovų nėra lengva. Konkurencija ten milžiniškai, kainos – smukusios, lengvo ir sotaus gyvenimo taip paprastai nerasi: atsiskaitymo terminas ištęstas, tad norint įsivažiuoti, būtina turėti solidų finansinį užnugarį.
„Į Rusiją dar galima važiuoti, nors elementari matematika verčia labai stipriai susiveržti diržus. Jeigu prisiminsime, kiek kainuodavo standartinis reisas, sakykime, iš Vilniaus į Maskvą, tai dabar yra vežėjų, kurie šią paslaugą atlieka už 1000-1200 eurų. Mes anksčiau veždavome už 1800-2000, reali kelionės savikaina būdavo apie 1500. Vadinasi, dabar vežėjai arba vairuotojams moka tiesiog grašius, arba bando vengti mokesčių, arba važiuoja tik tam, kad automobilis nestovėtų – bet su tokia kainodara apie kad ir minimalų pelną kalbėti nebeišeina“, - bando skaičiuoti įmonės vadovas,
„Jotvitas“ nuo 2009 m. tapo uždarąja akcine bendrove. Įmonė šiuo metu skolų neturi, tačiau ir veikla yra apmirusi. „Tikrai skaudu, kad tiek metų dirbę transporto ir logistikos sektoriuje, esame nereikalingi. Juk kai augome, mokėjome mokesčius, kūrėme naujas darbo vietas – visi plojo katučių. Tačiau kai dėl vežėjų sunkumų galima įžiūrėti dalį kaltės ir mūsų valdžios ar vežėjų asociacijos neveiklumą, niekas to jau girdėti ir prisiminti nenori. Mūsų klientai komplikuotų santykių su Rusija pradžioje pradėjo pageidauti, kad krovinius vežtų ne Lietuvoje registruota technika: pasienyje lietuviškus vilkikus ilgiau užlaikydavo, kruopščiau tikrindavo. Taip paprasčiausiu būdu buvo išspirti „iš žaidimo“. Ir per visus tuos metus turbūt nepasakysiu nė vieno pavyzdžio, kad valdžios atstovų derybos ar kokie nors susitarimai realiai būtų palengvinę vežėjų kasdienybę – po kiekvieno skambaus pareiškimo mes pirmieji pajusdavome, kad įtampa auga“, - teigia V. Černikovas.
„Jotvito“ istorija, galima sakyti, tipinė. Sėkmingai veikusi įmonė priversta ieškoti išeičių: įmonė parduodama, ieškoma investuotojų ar naujų partnerių. Bendrovė nebankrutavo, nors pats Vitalijus pripažįsta, ne sykį girdėjęs siūlymų viską „užbaigti ir pradėti nuo nulio“. Jis teisus, kad įmonės veiklos istorija – irgi kapitalas. Dažnai partneriai įtartinai žiūri į ką tik susikūrusius bendroves, kurių pažadai atrodo labai gražūs. Kur kas dažniau transporto sektoriuje reikia vežėjo, kuris yra laiko išbandytas ir išgyvenęs jau ne vieną sunkų etapą. Todėl ir „Jotvito“ vadovas tikisi, kad atsiras investuotojas ar naujas partneris, pasiryžęs tęsti veiklą: V. Černikovas yra atviras pasiūlymams ir neslėpdamas sako, jog galima tiesiai šviesiai kalbėti apie įmonės pardavimą ar kitokią bendradarbiavimo formą.

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

 


KONCERTAI IR RENGINIAI

REPERTUARAS 

Lapkritis - gruodis - sausis



 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.