Kelių mokesčiai Lietuvoje: laikas pokyčiams


2016-09-30

Gintautas Ramaslauskas
Transporto politikos sekretorius

Lietuvos keliai

Lietuvoje kelių naudotojo mokestis (vinjetė) buvo įvestas 2007 metais. Kaip ir kitose valstybėse įvedant įvairias kelių naudotojo mokesčio sistemas, pradžioje buvo nesklandumų vežėjams, susijusių su kai kuriais praktiniais vinječių įsigijimo, panaudojimo, keitimo aspektais. Per palyginti trumpą laiką šie nesklandumai buvo išspręsti ir vinjetės sistema Lietuvoje ėmė funkcionuoti tinkamai, kasmet generuodama apie 45 mln. € pajamų į Kelių priežiūros ir plėtros programą. Tačiau praėjo beveik 10 metų ir Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) nariai pastaruoju metu dažnai kelia klausimą dėl galimybės įsigyti taip vadinamą e-vinjetę. Tokia sistema veikia Latvijoje, kur kelių naudotojo mokestį galima sumokėti specialiame interneto portale elektroninės bankininkystės priemonėmis. Ši mokėjimo sistema yra patogesnė, leidžia vežėjams geriau planuoti savo veiklą, nes sudaro galimybę nustatyti mokesčio galiojimo pradžios laiką, atsisakyta lipduko ant transporto priemonės stiklo (kontrolė vykdoma nuskaitant transporto priemonės valstybinį numerį), vairuotojams nebereikia vykti į degalines ar kitas vinječių pardavimo vietas. Todėl, LVS nuomone, Lietuvoje artimiausiu metu taip pat reikalingi panašūs pokyčiai kelių naudotojo mokesčio sistemoje. Sparčiai vystantis skaitmeninėms technologijoms, būtina išanalizuoti galimybes įvesti ir kitus mokėjimo būdus, pvz. specialiomis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose. Toks būdas gerai pasiteisino apmokant už automobilių parkavimą Vilniaus mieste.

Reikalingos ir kitos permainos kelių mokesčių srityje. Po 2008 m. krizės sumažintas finansavimas keliams iki šiol negrįžo į buvusį lygį, o kiekvienas eismo dalyvis gali pastebėti, jog pastaraisiais metais kelių būklė Lietuvoje gerėja tikrai nepakankamai. Palyginus su kaimynine Lenkija, kurios prasti keliai prieš kokius 20 metų visiems kėlė siaubą, dabar situacija smarkiai pasikeitė. Per tuos metus Lenkija žengė milžinišką žingsnį plėtodama savo kelių infrastruktūrą ir šiandien mes jau su pavydu žvelgiame į kaimyninės šalies kelius. Tuo tarpu Lietuvoje situacija priešinga. Daug metų kalbama apie būtiną kelio „Via Baltica“, jau praminto „mirties keliu“, rekonstrukciją, tačiau darbai vyksta lėtai. Viena iš pagrindinių priežasčių – nepakankamas finansavimas. Vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, programai finansuoti šiuo metu skiriama tik 65 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus. Europos Sąjungos degalų apmokestinimo akcizais teisinės nuostatos numato, jog iš akcizų surinktos lėšos turi būti skiriamos tik kelių infrastruktūros statybos bei remonto kaštams padengti, tačiau šis mokestis Lietuvoje didžia dalimi naudojamas valstybės biudžetui papildyti, o kelių naudotojai nepajunta realios sumokėtų mokesčių grąžos. Akcizo mokestis geriausiai atitinka principą „naudotojas moka“, todėl būtina siekti, kad visos iš degalų akcizų surinktos lėšos būtų skiriamos tik kelių infrastruktūros priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai, o ne kitoms reikmėms. Todėl manau, kad būtina gražinti iki 2008 m. galiojusį reglamentavimą, kuomet Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti buvo skiriama 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus. Nepagerinus kelių priežiūros finansavimo ir nuolat prastėjant kelių būklei, blogės ir Lietuvos, kaip tranzito valstybės, įvaizdis.
Yra ir dar viena galimybė finansavimui didinti, apie kurią kalbama jau daug metų, tačiau jokie konkretūs sprendimai niekaip nepriimami. Tai kelių naudotojo mokesčio įvedimas lengviesiems automobiliams. Lietuva – bene vienintelė ES šalis, kurioje lengvieji automobiliai nėra apmokestinami, o visa kelių mokesčių našta tenka tik komerciniam transportui. Reikia nepamiršti, kad be vinjetės mokesčio, už Lietuvoje įregistruotus krovininius automobilius bei jų priekabas ar puspriekabes, kurių didžiausia leidžiama masė viršija 12 tonų, dar reikia mokėti kasmetinį mokestį. Todėl, mano nuomone, metinio ar kokio nors kitokio kelių naudotojo mokesčio įvedimas lengviesiems automobiliams, kurių mūsų šalyje įregistruota apie 1,3 mln., būtų gera priemonė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui pagerinti. Pavyzdžiui, įvedus 200 € dydžio metinį mokestį už lengvąjį automobilį, kuris tikrai nebūtų didelė finansinė našta savininkams, galima tikėtis surinkti papildomai apie 250 mln. €. Aišku, realiai suma būtų mažesnė, nes nemažai savininkų suskubtų išregistruoti senus, nenaudojamus automobilius, kas irgi duotų naudos. Be abejo, reikia išsamių diskusijų dėl pagrįsto mokesčio dydžio, jo diferencijavimo priklausomai nuo automobilio išmetamų teršalų klasės, galingumo, svorio ir t.t. Tačiau svarbiausias klausimas – tikslingas surinktų lėšų panaudojimas. Pats asmeniškai pritarčiau tokio mokesčio įvedimui tik tuo atveju, jei visos iš šio mokesčio surinktos lėšos būtų skiriamos kelių infrastruktūrai, o ne panaudojamos bet kokioms kitoms valstybės reikmėms.

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 
 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.