Raktas į sėkmingą išteklių valdymą


2017-01-16

Darius Valūnas

Kad ir kaip keistai gali nuskambėti, bet panašu, kad šiandien gyvename pertekliaus valstybėje. Na, gal tik biudžetas nėra perteklinis, bet ir tai tik dėl to, kad vyriausybė nenusprendė kitaip. Sakysite, perteklinis biudžetas – sunkiai įveikiama užduotis? Turint omenyje, kad kabinetas nieko negamina ir rinkoje neparduoda paslaugų, toks tvirtinimas turi išties tvirtą pagrindą. Nebent, žinoma, kabinetas turi pakankamai išminties įsigyti kokią geležinkelių, avialinijų ar naftos perdirbimo bendrovę, kuri, kaip rodo praktika, iš paskutiniųjų stengiasi dirbti nuostolingai ar bent jau nemokėti dividendų. Laimei norint pripildyti iždą, tokios daug rūpesčių ir galvos skausmo kainuojančios bendrovės netgi nėra būtinos, kai kabinetas disponuoja gausybe daug pelningesnių instrumentų, kaip pavyzdžiui PM, GPM, PVM, PSD, VSD, NTM, akcizas, eksporto ir importo muitai, transporto priemonių mokestis, ekologinės rinkliavos ir pan. Solidus ir anaiptol nebaigtinis sąrašas gali nejuokias sutrikdyti statistinį pilietį, todėl paskubėsime jį nuraminti, kad nė vienos šių veiksmingų priemonių jam asmeniškai finansuoti neteks, o visa ši garbinga prievolė prislėgs išimtinai tik verslo pečius.


Beje, pastarojo Lietuvoje turime į valias. Jau pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais žemę gražinus jos savininkams buvo pastebėta, kad ūkinių subjektų šioje šakoje pasidarė ženkliai per daug, mat smulkūs ūkiai nekonkurencingi, o gausybė žemės savininkų gerokai stabdo geografinę bei demografinę miestų plėtrą. Netgi pasigirdo nuoširdžių apgailestavimų dėl kolūkių sugriovimo. Juolab, kad ir ekonomikos elementoriai kaip susitarę tvirtina, kad globalioje rinkoje konkuruoti pajėgūs tik ne mažiau 300 ha turintys ūkiniai vienetai. Žinoma, buvo ir tokių, kurie suabejojo šia doktrina, klausdami, ką gi veiks tie asmenys, kuriems nenusišypsos laimė valdyti tokį konkurencingą vienetą. Tačiau tokių tamsuolių, ačiū dievui, buvo mažuma, o ir tie patys šiandien jau suspėjo pasenti arba emigruoti.


Sakysite, žemdirbystė – išskirtinė, gal net strateginė, ūkio šaka, joje lieka dirbti tik nepajėgūs baigti universitetą ir susirasti bent kiek padoresnį darbą asmenys, ir jos nederėtų minėti modernios žinių ekonomikos kontekste. Tuomet pabandykite prisiminti, kada gi paskutinį kartą apsipirkote mažoje krautuvėlėje, jei tokia jūsų mieste ar miestelyje iš vis dar liko. Taigi... Prekyboje praktiškai stebime tą patį perteklių, kuriame vietos sunkiai besuras koks papildomas statybinių medžiagų tinklas, jau nekalbant apie smulkią raguolių ar dešrų krautuvėlę.
Sąrašą galima tęsti. Pramonės objektai ir manufaktūros baigia užteršti miestų atmosferą ir valstybės upių tinklą. Kaimo gyventojai nebeapsikenčia kiaulių kriuksėjimo ir nemalonaus kvapo, o į perpildytus prekybos tinklus nepatekusiu pienu girdo veršius. Per didelis policijos pareigūnų skaičius stabdo eismą ir laisvąją prekybą. Kariškiai nuobodžiauja, mat neranda su kuo kariauti, o lėšų turi tiek, kad nebesugalvoja, kur jas išleisti. Žmogiškųjų išteklių statistikos departamentas suskaičiuoja tiek, kad galėtumėm ilgus metus sočiai gyventi vien tik iš darbo jėgos eksporto. Norint pasiekti bent jau kažką panašaus į balansą, iš nedrausmingųjų netgi tenka atimti pilietybę, jei šie per daug susižavi kokia JK ar JAV.


Su pertekliumi švietime skaitytojo, tikriausiai, nederėtų net varginti. Juk visi gerai žinome, kad universitetų Lietuvoje turime gerokai daugiau nei studentų, o tokių institucijų kaip LEU ar MRU išvis nederėjo net steigti, mat ir turimiems mokytojams mokyklų vadovai vos besukrapšto minimalius krūvius, o MRU absolventai iki šiol niekaip nesusiranda darbo. Tik lieka neatsakytas klausimas, kokio gi universiteto diplomais gali pasigirti šiandieninio seniai reformų ištroškusio socialinio modelio kūrėjai. Be to, nereikėtų pamiršti, kad švietimo paslaugas nesunkiai galime įsigyti užsienio valstybėse, juolab jei sudarytume perteklinį biudžetą.


Na, ir galiausiai visą šį gausybės ragą vainikuoja perteklius parlamente. Atidesnis klausytojas turbūt jau seniai girdi išmintingus siūlymus sumažinti parlamento narių skaičių bent perpus. Mat pastarieji kainuoja brangiai, ima milžiniškas išeitines kompensacijas, o kur dar tos parlamentinei veiklai numatytos išlaidos... Laimei šiuos siūlymus jau suspėjo išgirsti ir pats parlamentas. Dabar beliko tik nuspręsti kokio skaičiaus ir kurios parlamentarų dalies atsisakyti. Gal palikti 101? O gal 50 ar 30? Idealiausiai, žinoma, atrodytų vienetas. Ypač, jei tas vienetas pakankamai išmintingas ir turi gerosios patirties daug didesnio nei koks 300 ha ūkelis subjekto valdyme. Nedvejodami galėtume jam patikėti nors ir 6,5 mln. ha.

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 
 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.