Ko rauda vežėjai?


2017-12-05

Darius Valūnas

Darius ValūnasKaip, kur ir kokį draudimo polisą nusipirkti įsigijus transporto priemonę jums patars mažne kiekvienas vairuotojas, transporto priemonės valdytojas, namų šeimininkė, studentas ar net moksleivis. Klausimas aktualus tiek verslo subjektams, tiek ir paprastiems piliečiams ir sprendžiamas taip dažnai, kad jau seniai liovėmės piktintis draudimo paslaugų brangimu.
Iš tikrųjų, jei savo garaže turite tik prabangų sedaną, kurį kasryt vairuojate į darbą, problemų šiuo klausimu jums tikrai nekils ir galite nebegaišti laiko šio rašinio skaitymui. Valstybės jums numatyta prievolė, nors ir gerokai patuština kišenes, vis dar yra pakeliama daugumai vairuotojų, o išlaidos civilinės atsakomybės draudimui niekaip neatsveria draudimo teikiamos naudos. Tačiau jei nusprendėte įsigyti sunkesnę nei 3,5 t transporto priemonę su tikslu ją įdarbinti ūkinėje veikloje ir ketinate tapti mažu vežėju, draudimo klausimas tampa jau nebe visai trivialus, mat Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės komercinėms transporto įmonėms taiko visiškai kitokius standartus nei asmeninių automobilių valdytojams. Nežinia, ar dėl to, kad gabenimo paslaugoms naudojamos transporto priemonės sunkesnės, ar dėl to, kad jos kelyje praleidžia tikėtinai daugiau laiko nei lengvieji automobiliai, draudimo bendrovės jų sukeliamą riziką ir žalas vertina kur kas brangiau. Be to, vežėjų civilinę atsakomybę draudžiančių bendrovių Lietuvoje yra vos keletas. Taigi, jei turite autoįvykių nesugadintą vairavimo istoriją, brokeris jums pasiūlys, o gal greičiau padiktuos, bent kiek padoresnę kainą, kuri, beje, turi stabilią augimo tendenciją, nors jau šiandien už sumokėtą įmoką ir be draudiko pagalbos nesunkiai galėtumėt atlyginti eilinio autoįvykio metu sukeltą žalą. Kodėl ta kaina didesnė už vidutinio Lietuvos vairuotojo mokamą įmoką, nežinia. Argumentai, kad krovinių gabenimui skirtos transporto priemonės sukelia daugiau autoįvykių ir didesnes žalas, abejotini. Juolab, kad jų vairuotojai paprastai turi gerokai daugiau vairavimo patirties ir įgūdžių nei, pavyzdžiui, šio straipsnio autorius. Derėtis dėl poliso kainos vargu ar pavyks, mat privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą transporto priemonių valdytojams numatantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas panašią prievolę draudimo paslaugų pardavėjui nustatyti pamiršo. Taigi, vežėjo derybinės galios šioje vietoje yra smarkiai ribotos. Ypač jei jis yra smulki arba vidutinio dydžio logistikos bendrovė.
Už kiekvieną transporto priemonę šiandien vežėjai draudimo bendrovėms sumoka nuo 1000 iki 1500 eurų per metus. Be to, ši paslauga kasmet gerokai pabrangsta. Lietuvos vežėjų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje kasmet pabrangsta per 10%. Sakytum to negana, paslaugos kaina dar priklauso ir nuo kliento avaringumo laipsnio. Taigi, jei jau turėjote neatsargumo pasinaudoti draudimo kompanijos išmokomis, ir be to brangus draudimo polisas jums gali pabrangti iki 12 000 eurų už vieną transporto priemonę per metus. Pasak Lietuvos vežėjų sąjungos, toks pabrangimas jaunoms dar nespėjusioms išplėtoti savo komercinės veiklos vežėjų įmonėms užkerta tolesnės plėtros perspektyvas, o stambesnes įmones verčia perkelti savo verslą į kaimynines valstybes, kuriose draudimo bendrovės pasižymi mažesniais apetitais. Antra vertus, toks draudimo polisų branginimas iš esmės panašus į draudimo bendrovės klientui paskirtą baudą už nedrausmingą vairavimą, už kurį valstybė jau ir taip yra numačiusi piniginėmis baudomis išreiškiamą atsakomybę. Ar tikrai toks dvigubas baudimas neprieštarauja teisinėje valstybėje pripažįstamam non bis in idem principui? Ar draudimo bendrovė yra pagalbą nelaimės atveju suteikiantis subjektas, ar dar viena vairuotojų drausminimo institucija? Ir ar vieną dieną tokia dvigubo baudimo praktika netaps universali, kuomet nedarbingumo pažymą pasiėmęs darbuotojas ar jo darbdavys gaus automatiškai padidinti mokamas socialinio draudimo įmokas iki keletą kartų jo pajamas viršijančios sumos?
Nei transporto ir susisiekimo ministras, nei kainų ir konkurencijos taryba šiuo klausimu jums nepadės. Suprask, mes negalime reguliuoti kainų rinkos ekonomikoje. Tuo tarpu į klausimą, kodėl negalime civilinės atsakomybės apsidrausti kaimyninėse šalyse, institucijos nedvejodamos atrėš, kad turime saugoti vietinėje rinkoje veikiančių bendrovių interesus. Klausimas, kodėl negalima kreiptis į, pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje registruotus draudikus, kur LVS duomenimis civilinę atsakomybę vežėjas gali apsidrausti už 700-900 eurų per metus, iki šiol lieka atviras. Iš pirmo žvilgsnio toks suvaržymas nelabai dera su Europos Sąjungoje įtvirtintu vieningos rinkos principu, užtikrinančiu laisvą žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą. Nebent draudimo paslaugoms stojimo sutartyje buvo numatytos kai kurios išlygos ir Europos teisė bent jau šioje srityje Lietuvoje viršenybės neturi. Nežinia, ar dėl šių išlygų, ar tik dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių, Lietuvos draudimo įstatymas Lietuvoje veikiančioms draudimo bendrovėms užtikrina neribotas galimybes diktuoti vežėjui, o įstatymo nuostatomis numatytas draudimo bendrovių rėmimas transporto industrijos sąskaita nepajudinamas kaip Himalajai.
Draudimo klausimais vežėjus konsultuojančios bendrovės Teisės riba juristė Kristina Cipkuvienė šiandien draudimo rinkoje susidariusioje situacijoje įžvelgia dar daugiau prieštaravimų. Jos nuomone, nepakankamas draudimo išmokų ir įmokų reguliavimas, jų lubų nebuvimas sukuria sąlygas draudikui dominuoti sutartiniuose santykiuose, o vežėjui besąlygiškai susitaikyti su vis augančiu draudikų apetitu. Draudimo įmokų reguliavimą draudžia ne tik Europos Sąjungos direktyvos, bet ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymas, tik vargu ar toks reguliavimas suponuoja sąžiningos ir proporcingos sutarties draudėjo atžvilgiu principą, abejoja juristė ir tvirtina, kad neaiški ir realių aplinkybių neatitinkanti kiekvieno vežėjo atveju taikoma metodika paneigia vieną iš svarbesnių viešosios sutarties principų – skaidrumo principą, o susidariusi situacija, kai draudimo sistema nėra veiksminga ir naudinga visuomenei, prieštarauja LR Konstitucijos 46 str., 2-oje bei 3-joje dalyje nustatytiems principams: “Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.” Todėl, jos nuomone, į daugelį šių ir kitų vežėjus kamuojančių klausimų atsakyti ir bent kiek pagerinti dabartines verslo sąlygas galėtų draudimo įstatymo keitimas, draudimo administravimo kaštų mažinimo analizė bei inovacinių sprendimų, paremtų gerąja kitų Europos šalių praktika, priėmimas.
Ar valstybė pasiryš atsižvelgti į vežėjų skundus, šiandien galima tik spėlioti. Logistika, nors ir nėra strateginė ūkio šaka, sudaro nemenką bendrojo vidaus produkto dalį. Vien smulkieji vežėjai sukuria apie 7 % Lietuvos BVP, įdarbina apie 120 tūkstančių žmonių, o didesnę sukuriamų paslaugų dalį eksportuoja – ženklus įnašas į valstybės biudžetą ir prekybos balansą, tik panašu, nepakankamai ženklus, kad būtų pastebėtas bendroje nacionalinio ūkio mozaikoje. Ar vežėjai gali šiais skaičiais varžytis su draudikais, nežinia. Belieka kliautis nacionalinio teisės leidėjo išmintimi ir tikėtis, kad papildomi suvaržymai tarptautinėje rinkoje konkuruojantiems nacionaliniams ūkio subjektams yra neišvengiama būtinybė, leidžianti išgyventi ne tik amžiną sunkmetį patiriančioms Lietuvoje veikiančioms draudimo bendrovėms.

 

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.