Trys banginiai: būti ar nebūti


2017-12-18

Kęstutis Bruzgelevičius

Naujametinis interviu su Lietuvos vežėjų sąjungos Transporto politikos sekretoriumi Gintautu RAMASLAUSKU.

Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius Gintautas RamaslauskasGerb. Gintautai, 2017 metai eina į pabaigą, ne už kalnų bene linksmiausios šventės, kuriose visi stengsis pamiršti kas buvo blogai ir bandys gyventi naujomis viltimis. Tad mūsų pokalbį norėčiau pradėti nuo man paties juokingiausio klausimo – kas Lietuvoje yra transporto politika? Ar ji yra apskritai? Juk mes kiek nori galime politikuoti, tačiau iš Briuselio atskrenda direktyvos ir esame priversti klusniai jas vykdyti. Net geležinkelio bėgių negalim išsiardyti ten, kur jie mums nereikalingi! Tad kur čia yra mūsų politika?

Iš tikrųjų labai juokingas klausimas, kol gali pamiršti (jei, žinoma, gali?), kad gyvename globaliame pasaulyje, kuris fiziškai kad ir beveik nesikeičia, tačiau geografiškai mažėja akyse. Ir vienas iš didžiausių to mažėjimo kaltininkų – transportas, leidžiantis žmonėms įveikti atstumus tokiais greičiais, apie kuriuos žmonės kūrė pasakas. Kelionės, pavyzdžiui, Šilko keliu ankstyvaisiais Viduramžiais buvo matuojamos metais, o karavanas atgabendavo krovinį, kuris be didelių problemų tilptų į 1-2 vilkikus. Sausumos laivai – autotraukiniai – šiandien pasiekia atokiausius Žemės kampelius, tad buities požiūriu juose gyvenimo kokybė beveik nesiskiria nuo gyvenančių bet kur kitur. Tačiau tokiai gerovei sukurti žmonija turėjo sugriauti tai, ką ji įnirtingai ir labai atkakliai kūrė daugybę šimtmečių anksčiau – sienas. Už jų žmonės gynėsi nuo kaimynų, už jų pasislėpę gynė savas tikras ir tariamas vertybes. Gal su kiek mažesniu įniršiu tebegina ir šiandien, tačiau didžioji žmonijos dalis pagaliau suprato: sienos transportui trukdo, tad jei nori gyventi žmoniškai, visas – kelių, vandens, oro – transportas turi judėti per kuo mažiau kliūčių. Taip XX a. antroje pusėje atsirado labai, kaip Jūs sakote, juokingas užsiėmimas – derinti skirtingų valstybių norus ir galimybes, o tai ir yra transporto politika.

Prisipažinsiu, man tas užsiėmimas visai neatrodytų juokingas kol kalbama apie derinimą, tačiau vis dažniau matau valdymą direktyvomis, o paprasčiau tariant, įsakymais, už kurių nevykdymą skaudžiai baudžiama. Čia jau ne politika, o, sakyčiau, vos ne inkvizicija...

Sutinku, kad šventės – puiki proga pajuokauti, tačiau jei kalbėtume rimtai, niekas mūsų nevarė nei į ES, nei į NATO, nei į kitas tarptautines organizacijas, turinčias savas žaidimo taisykles. Lietuviai puikiai žaidžia krepšinį, bet juk žaidžia pagal visuotinai priimtas taisykles, savų nediktuoja. Taigi, jei jau panorai būti kažkokio klubo nariu, taisyklių privalėsi laikytis, kitaip gali būti nesuprastas ir netgi paprašytas keliauti savais keliais.
Tačiau grįžkim prie transporto politikos. Man ji kur kas dažniau atrodo ne komiška, o, sakyčiau, tragiška. Priežastis paprasta – pasaulis keičiasi taip sparčiai, kad suvaldyti jį darosi vis sunkiau. Tai nelengva buvo padaryti kai ES sudarė šešios daug kuo panašios valstybės – Belgija, Vakarų Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Prancūzija. O dabar jų yra beveik penkis kartus daugiau. Ir svarbiausia – jos gerokai skiriasi ir ekonominiu lygiu, ir gyventojų mentalitetu, ir netgi istorine atmintimi su kartais iki šiol kraujuojančiomis žaizdomis! Dar daugiau galvosūkių kyla tarptautinėms organizacijoms, narius skaičiuojančioms šimtais. Kad ir Pasaulio muitinių organizacija – 170 narių arba Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU – 180 narių. Rasti sprendimus, tinkančius kiekvienai šaliai – nepaprastai sunkus, o kartais ir neišsprendžiamas uždavinys net jeigu kiekvienos šalies atstovai itin geranoriškai tokio sprendimo ieškotų. Deja, nacionaliniai interesai neretai ima viršų, tad sprendimų paieškos užtrunka ilgokai. Ir dar kartą deja – pernelyg ilgai, nes sprendimų reikia jau šiandien.

Bet juk kitaip ir būti negali: štai ir Jūs Briuselyje atstovaujate Lietuvos vežėjų interesams ir turite, netgi, sakyčiau, privalote už juos kariauti nagais, ragais, dantimis ir visa kuo, ką tik pajėgiate laikyti rankose...

Taip, matau iš manęs norite padaryti gladiatorių, tačiau Briuselis – ne senovės Roma, o ES Parlamento rūmai – ne Koliziejus. Ir nors diskusijos čia vyksta kartais ir labai karštos, visi puikiai supranta, kad bet koks sprendimas bus priimtas balsuojant, tad nulems ne emocijos, o argumentų giluma ir jėga. Nori kolegas įtikinti, ieškok sąjungininkų. Įtikink juos, kuo vienoks sprendimas nebus geras todėl, kad pasekmės bus tokios ir tokios. O štai mūsų pasiūlymas...

Tačiau pasiūlymų reikia turėti! Ar mes jų turime?

Sakyčiau problemos esmė visai ne tame, turime savų pasiūlymų ar ne? Didžioji dalis Europos vežėjų gyvena ir dirba jei ne tokiomis pačiomis, tai ne kažin kuo besiskiriančiomis sąlygomis, tad ir juos kamuojančios problemos didžia dalimi panašios, skiriasi nebent masteliais. Gal kiek ir paradoksaliai skambės, tačiau didžioji ir vežėjų, ir transporto politikos lyderių problema – rasti sprendimus, užtikrinančius vieną iš pagrindinių ES principų – laisvas prekių judėjimas. Iš pirmo žvilgsnio – viskas gana paprasta: jei prekių judėjimas yra laisvas, tai verslininkai ir gamintojai gali savo prekes vežti kur nori ir kiek nori, nebent kai kur ir kai kam reikėtų mokėti muito mokesčius. Tačiau daugybė valstybių, besistengdamos ginti savo ekonominius interesus, bando ieškoti įvairiausių išlygų, paprastai vadinamų „Yra papildomų sąlygų“, kurios kartais iš esmės keičia sutartį. Antra vertus, daug kas nuostatą „laisvas prekių judėjimas“ supranta vos ne paraidžiui, tuo tarpu šis principas apima ne tik prekes, bet ir paslaugas, kapitalą bei darbuotojus. Laisvas šių „komponentų“ judėjimas sukuria ne trigubai, bet, manyčiau, ir dešimteriopai daugiau problemų. Jos yra ir mūsų transportininkų galvos skausmas, kurio, neabejoju, pakaks dar ne vienai vežėjų kartai.

Nepadės nė šiemet gegužę Europos Komisijos paskelbtas pirmasis „Mobilumo paketas? Nauji dokumentai jau netelpa į atskirus įstatymus, direktyvas ar knygas, reikia ištisų paketų?

Kol kas nepadės, nes „Mobilumo paketas“ yra tik teisės aktų keitimo projektų rinkinys. Pabrėžiu – projektų, o tiksliau tai yra aštuoni pasiūlymai dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų keitimo. Bene svarbiausias iš jų skirtas socialiniams kelių transporto klausimams. „Mobilumo paketu“ jo kūrėjai norėtų užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ir socialinį teisingumą, kuris įsivaizduojamas kaip kad senų senovėje Žemė, besilaikanti ant trijų banginių: mokėti tokį patį atlyginimą už tokį patį darbą toje pačioje vietoje.

Sakyčiau, aišku, paprasta, logiška ir savaime suprantama. Kaip kitaip žemė galėjo laikytis?

Žemės klausimus žmonija šiaip taip išsprendė, o štai „Mobilumo paketas“ kol kas nei aiškus, nei paprastas, nei juolab logiškas ar savaime suprantamas. Toks jis yra tik daliai Vakarų Europos valstybių , kurios tame pakete mato arba konkrečią naudą, arba galimybes tokią naudą turėti ateityje. O štai kiti tuose projektuose įžvelgia milžinišką grėsmę! Tačiau vis dėlto visi puikiai supranta, kad ir toliau turi būti šalinami barjerai, paprastinamos taisyklės ir naikinamos bet kokios kliūtys siekiant užtikrinti, kad tiek paprastiems piliečiams, tiek ir verslininkams būtų lengviau naudotis Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis. Kaip visa tai padaryti be transporto politikos, net jei ji kai kam atrodo juokinga?

Manyčiau, kad didžiausia tiek ES, tiek ir Lietuvos visų politikų bėda – ne patys sprendimai, o jų pateikimo ir įgyvendinimo ir būdai. Pačias puikiausias idėjas neretai beviltiškai sukompromituoja nevykusi strategija, galinti šauniausią idėją paversti pigiu farsu...

... o kad taip neatsitiktų „Mobilumo paketas“ ir yra sumanytas kaip teisės aktų projektų rinkinys. Juk jame numatyti vežėjams gyvybiškai svarbūs pakeitimai, kurie, beje, susilaukė labai prieštaringų vertinimų.

Įtariu kad jų daugiausia atsirado tarp Rytų ir Vakarų Europos valstybių?

Jeigu iš tikrųjų būtų taip, Europos Komisijos pasiūlymai kur kas lengviau skintųsi kelią link tokio projekto „palaiminimo“, tačiau vienybės nėra ir pačiame „Vakarų fronte“. Vokietijos bei Prancūzijos vežėjai, aktyviai dalyvavę kuriant įstatymų pakeitimo projektus , kaip Jūs sakote, ragais ir nagais gina EK siūlymus, o štai danų, olandų, ispanų, portugalų, airių ir kai kurių kitų Vakarų šalių vežėjai mato juose milžinišką grėsmę taip „subiurokratinti“ visą krovinių transportavimo procesą, kad jis didins vežimo savikainą ir mažins krovinių judėjimo greitį. Nepasitenkinimas Europos Komisijos parengtais dokumentais nemažas, kova dėl jų nuostatų jau persikėlė į Europos Parlamentą bei ES Tarybą.

Esu tikras, daugelis skaitytojų nelabai išmano hierarchinę ES struktūrą, gal paaiškintumėt, ką tai reiškia praktiškai?

Galutinį sprendimą, koordinuodamas savo veiksmus su ES Taryba, priims Europos Parlamentas. Prieš tai visų bloko narių vyriausybių ministrai susitinka svarstyti, iš dalies keisti ir priimti teisės aktų bei koordinuoti politikos. Būtent EP ir ES Taryba, o ne EK, sukūrusi „Mobilumo paketą“, bus pagrindinė ES sprendimo priėmimo institucija.
Vadinasi iki „Mobilumo paketo“ priėmimo vandens nutekės dar daug?
Neabejoju – daug. Esminė priežastis – šiame pakete šalia techninių reikalų, ko gero, pirmą kartą tokiu lygiu iškyla transporto socialinės politikos klausimai. Taigi didžiausias darbas vyks EP transporto ir socialinių reikalų komitetuose, taip pat ES Transporto ir Socialinių reikalų Tarybose. Čia klausimai pirmiausia svarstomi ekspertų darbo grupėse, vėliau sprendimai priimami ES šalių narių transporto ministrų lygmeniu. Perėję tokią įstatymų leidybos „mėsmalę“, projektai dažniausiai atitinka daugelio šalių interesus, tačiau nepatenkintų, žinoma, visada būna. Gyvenimas visada margesnis už margiausią bet kokį įstatymdavystės kūrinį.

Ar šiandien galime bent nutuokti, kas mūsų ateityje laukia, kokie svarstomi projektai gali pakišti koją mūsų vežėjams? O gal kaip priešingai – pagelbėti?

Galiu pasakyti, kokie projektai svarstomi, tačiau nuspėti, kokie jie bus priimti... Reikia naujo de Nostradamo, tačiau ir jam tai gali būti pernelyg sunki užduotis. Užtat neabejoju, kad permainų bus šiose srityse: komandiruojamų darbuotojų direktyvos pritaikymas kelių transportui; pasiūlymai dėl kassavaitinio poilsio bei pasiūlymai dėl patekimo į rinką reglamentavimo. Neabejoju, kad keisis darbuotojų komandiravimo taisyklės, minimalaus atlyginimo reikalavimai, patekimo į rinką apribojimai. Kiekvienas iš tokių pakeitimų, priklausomai nuo šalies, gali neturėti didesnės įtakos vežėjų verslui arba turėti milžinišką, netgi lemiamą. Pagaliau, „Mobilumo pakete“ visiškai nekalbama apie trečiąsias šalis: kaip joms būtų taikomos EK patvirtintos taisyklės, kaip ES kontroliuojančios institucijos atlikinės pasiūlymuose numatytas vairuotojų ir įmonių patikras, ar trečios šalys keisis informacija su ES šalimis narėmis? Taigi naujųjų, 2018 metų, išvakarėse transporto politikoje klausimų daugiau, negu atsakymų.

Ką gi, Žemė ir ant trijų banginių nugaros nepražuvo, tikėkimės vežėjai neprapuls ir po „Mobilumo paketo“ žadamų perversmų. Dėkoju už pokalbį...

 

 

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.