Susitarimo kelias – per interesų džiungles


2018-04-26

Kęstutis Bruzgelevičius

Interviu
Mūsų pašnekovas – Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje transporto atašė Arūnas JUREVIČIUS
Mūsų politikai tautiečius mėgsta nudžiuginti žinia, kad per pastaruosius metus Lietuva tarptautiniuose vandenyse gražiai subrendo ir tapo tikra, pilnaverte ES nare. Kad ji nuolat vertinamaLietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje transporto atašė Arūnas JUREVIČIUS kaip konstruktyvus partneris. Kad pelnome kitų šalių pagarbą už kantrų pasiektų susitarimų vykdymą. Tačiau prekybos kliūtys, kurias sukuria trečiosios, o ką čia beslėpsi – ir kai kurios ES šalys, siekdamos apsaugoti savo gamintojus, yra didelė problema eksportui bei investicinei veiklai plėtoti bei naujoms rinkoms įsisavinti.

Ar ES politikai mato šias problemas? O jei taip, kas daroma ar bent ketinama daryti, kad tos kliūtys jei ne visai išnyktų, tai bent ženkliai sumažėtų?

Problemų net ir labai norėdamas nepastebėti, išvengti negali. Netarifiniai barjerai ir kitos rinkos apsaugos reguliavimo priemonės (diskriminaciniai techniniai reglamentai, standartai, sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, muitinės procedūros, apribojimai tiesioginėms užsienio investicijoms ir pan.) nuolat minimos kaip didžiausios kliūtys patekti į užsienio šalių rinkas. Šiandien muitų tarifai jau nėra pagrindinė eksporto kliūtis. Vienas iš politinių instrumentų ją įveikti – ES rinkų prieigos strategija. Jos tikslas per Europos Komisijos, ES valstybių narių diplomatų ir verslininkų bendradarbiavimą veiksmingai šalinti trečiųjų šalių taikomas prekybos kliūtis. Šiek tiek lengviau ši problema sprendžiama ES viduje, tačiau...
...tačiau reikia nepamiršti, kad Europos Sąjunga yra unikali ekonominė ir politinė 28 Europos šalių partnerystė. Partnerystė, o ne unitarinė sąjunga, federacija, konfederacija ar dar kokia nors sąjungos atmaina. ES pagrindas – teisės viršenybė ir jei sutarta teisiškai, tuomet privaloma tą susitarimą vykdyti. Vienintelė problema – jei sutarta... Šeimoje vos du partneriai dažnai susitarti nepajėgia, o čia – 28! Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms – tai pagrindinės ES vertybės. Ir jei kuris nors svarstymui teikiamas pasiūlymas nedera su šiomis vertybėmis, ES institucijos arba ES šalių vyriausybės turi labai plačias galimybes jam prieštarauti.

Ne vienas istorikas yra tvirtinęs, kad dviejų tautų respubliką – Žečpospolitą – dar XVIII a. sugriovė ne kas kita, o garsioji Veto teisė. Ar ES negresia toks pats likimas jei atskirų šalių politikai puls kur kas labiau ginti nacionalines vertybes, negu tai, kas deklaruojama kaip ES vertybės?

Be abejo, tokie pavojai, kaip Jūsų minėtasis Žečpospolitos likimas, tyko ir ES, tačiau istorijos bėgyje jie ištiko, ko gero, daugelį ar net visas ES sudarančias valstybes, tad jie gana neblogai žinomi ir nuoširdžiai bandoma jų išvengti. Čia bene geriausias pavyzdys – Mobilumo paketo nuostatos, kurios dabar itin intensyviai diskutuojamos visuose ES lygiuose. Bulgarų pirmininkavimo planuose šis klausimas yra prioritetinis, todėl tikimasi, kad ES Taryboje birželio mėnesį gali būti pasiektas bendrasis požiūris visos Europos mastu.

Bendras požiūris visos Europos mastu... – skamba gražiai, tačiau visai neseniai, kovo mėn. pradžioje, Budapešte vykęs keturiolikos periferinių ES valstybių ministrų, atsakingų už transportą, susitikimas akivaizdžiai atskleidė: ministrai nepritarė pasiūlymams dėl tarptautinio krovinių pervežimo ir su asmenų komandiravimu susijusioms nuostatoms, kurios siūlomos Mobilumo pakete. Galutinė susitikimo išvada tapo, sakyčiau, netgi labai kategoriška: „Nauji siūlymai neturi nieko bendro su vairuotojų socialinių garantijų didinimu, o tik padeda apsaugoti rinkas kai kurioms senosioms ES šalims“. O birželis – beveik čia pat!

Sutinku... Problemų išties daug. Neišspręstų klausimų – taip pat. Tačiau visi kuo puikiausiai supranta, kad sprendimai gali būti priimti tik visiems vieningai sutarus dėl principinių dalykų. Kiekviena ES valstybė skiria ypatingą dėmesį Europos Sąjungoje vykstantiems politiniams procesams, kurie gali turėti didelės įtakos transporto paslaugų rinkai. O ji daugelyje šalių yra ypatingai svarbi. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje šio strateginio sektoriaus paslaugos sudaro beveik 60 procentų viso šalies paslaugų eksporto. Tačiau pastangos ginti Lietuvos vežėjų interesus Europos Sąjungoje aukščiausiu lygiu atspindi valstybės ryžtą laikytis į Vakarus orientuotos krypties, kuria juda Lietuvos ekonomika. Panaši situacija yra ir daugelyje kitų ES valstybių, todėl galima tikėtis, kad „Veto teisė“ liks praėjusių amžių pamoka nūdienai. Mes esame pasmerkti ieškoti kompromisų ir susitarti. Kito kelio paprasčiausiai nėra.

Gerai: susitarti ES valstybėms teks bet kokia kaina, kitaip problemų kils dar daugiau, negu jų ligi šiolei buvo. Tačiau dėl ko bus tariamasi konkrečiai? Juk yra dalykų, kurie vienoms valstybėms bus ypatingai svarbūs, o kitoms... Ir svarbiausia – kokią poziciją užima Lietuvos respublikos atstovai Europos Sąjungoje?

Transporto srityje skirstyti reiškinius į daugiau ar mažiau svarbius kaži ar išmintingas sprendimas. Juk tai, kas šiandien svarbu, rytoj gali būti svarbu mažiau arba ir visai nesvarbu. Ne čia esmė! Visada palaikome vieningos rinkos EU mastu skatinimą, todėl atsargiai vertiname siūlymus, kurie gali apriboti transporto operacijas ir trukdyti veiklą vykdyti sklandžiai. Jeigu užsienio šalių vežėjai dirbs mokėdami vairuotojams tokius pačius atlyginimus kaip ir vietiniams vežėjams, manome, kad didelių iškraipymų rinkoje nebus.

O gal galime sukonkretinti tai, kas kelia nerimą mobilumo paketo siūlymuose?

Bene daugiausia abejonių dėl to, kad dėl administracinės naštos komandiravimo taisyklių taikymas gali neigiamai įtakoti transporto sektoriaus rinką. Budapešte buvo suformuota aiški nuomonė, kad ES šalys narės turi rasti kompromisą, kuris tenkintų visas šalis bei įvykdytų šiuos tikslus: neskatintų rinkos fragmentacijos ir protekcionizmo; leistų išvengti papildomų administracinių barjerų; tinkamai įvertintų ne tik centro, bet ir periferinių valstybių darbuotojų ir darbdavių poreikius; tinkamai įvertintų išskirtinį transporto sektoriaus mobilumą; skirtų daugiau dėmesio tinkamos infrastruktūros vairuotojams kūrimui; turėtų išlaikyti sektoriaus konkurencingumą ir sąžiningą konkurenciją su adekvačiomis vairuotojų darbo sąlygomis.

Suprantu, kad tai yra principiniai dalykai dėl kurių, ko gero, nekils didesnių debatų, tačiau gerai prisimenu seną bene prancūzų posakį, kad velnias slypi detalėse. Jos, atrodo, ir kelia daugiausia problemų?

Susitarti dėl principinių dalykų kartais iš tikrųjų yra kur kas paprasčiau, o štai iš detalių neretai paaiškėja, kad įgyvendinti konkrečius sprendimus bus nelengva. Pateiksiu vieną pavyzdį – draudimas atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonės kabinoje. Mes tik iš dalies palaikome tokį siūlymą, kadangi jis gali prisidėti prie vairuotojų darbo ir poilsio sąlygų gerinimo. Tačiau tuo pačiu manome, kad atlikti kassavaitinį poilsį kabinoje būtų galima, jeigu parkavimo vietos turi (arba yra galimybė pasinaudoti) sanitarinius mazgus (tualetai, dušai), maitinimo vietas, saugomą ir apšviestą aikštelę. Pagaliau pakelės moteliai ar viešbučiai būna perpildyti, aplinka dažnai nėra pakankamai jauki, todėl kabinoje nors ir nedaug vietos, tačiau privati aplinka vairuotojui gali būti labiau priimtinesnė. Galų gale turėtume jam pačiam palikti pasirinkimo laisvę. Europos Komisija 2018 m. rudenį paskelbs tyrimo rezultatus apie poilsiui-parkavimui tinkamą infrastruktūrą Europos mastu, tačiau jau dabar žinoma, kad ji yra pernelyg menka. Juk jeigu nebus užtektinai šios infrastruktūros, ne tik kad nepagerės vairuotojų darbo sąlygos, bet ir vežėjams bus sudėtingiau planuoti veiklą.
Tai gal per anksti apie tai šnekama! Ir ne tik apie kassavaitinio reguliaraus poilsio vietą, bet ir apie naujas komandiravimo nuostatas ir dar ne vieną „genealią“ idėją, kuri turėtų drausminti tvarkos nesilaikančius vežėjus, tačiau tuo pačiu pridarydama galybę papildomų rūpesčių tiems, kurie dirba laikydamiesi teisės aktų. Paaiškėjo, kad kai kuriuose ES valstybėse narėse priimti nauji teisės aktai, užuot supaprastinę biurokratinius formalumus, privertė įmones samdytis papildomus žmones, dirbančius tik su vairuotojų darbo reguliavimu.

O Jums atrodo, kad jeigu nebūtų šnekama, o viskas daroma patylom, būtų geriau?

Žinoma, klaidos žmones erzina, o papildomos išlaidos, atsirandančios dėl neapgalvotų sprendimų, varo į neviltį. Tačiau klaidos ir moko: kitos valstybės tokių neprotingų sprendimų gal ir nepriims. Tad mūsų credo: tikslai turi būti siekiami paprastinant ir išaiškinant esamus reikalavimus bei kiek tik įmanoma mažinant administracinę naštą. Vežėjai neduos sumeluoti – pažanga šioje srityje padaryta ir, sakyčiau, nemaža. Visada pasisakome už tinkamas, subalansuotas ir proporcingas socialines ir rinkos sąlygas visame mobilumo paketo kontekste tiek dėl vežėjų vykdomų veiklų, tiek vairuotojų darbo sąlygų. Pabrėžiu – tinkamas ir subalansuotas! Čia, Briuselyje, akivaizdžiai matome, kad tokių principų laikosi daugelis mūsų kolegų kitose šalyse, todėl nieko nuostabaus, kad mūsų pokalbio pradžioje minėtoje diskusijoje tema „Ateities kelių transporto sektoriaus konkurencingumas Mobilumo paketo aplinkoje“ Budapešte dalyvavo Airijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos atstovai. Visi jie turi ginti savo atstovaujamų valstybių interesus, tačiau lygiai taip pat visi supranta, kad siekiant vežėjams palankių sprendimų Europos Parlamente, Europos Komisijoje ir Europos Taryboje bus būtini kompromisai su šalimis, galinčiomis turėti ir kitokią nuomonę pačiais svarbiausiais klausimais.

Sakoma, kad mažas kelmas ir didelį vežimą kartais verčia... Kokie kelmai ES bendrijos laukia netolimoje ateityje?

Apie tai ne kartą rašyta, tad atsakysiu trumpai: rinkos liberalizavimas tiek tarptautinio transporto, tiek patekimo į kitas rinkas (kabotažo) kontekste; vežėjų iš trečiųjų šalių kontrolės klausimas (administraciniai ir kontrolės reikalavimai dėl komandiravimo turėtų būti vienodai taikomi tiek EU, tiek ne EU vežėjams); dėl skirtingų šalių ir jų regionų minimalaus atlyginimo taikymo reikalavimų atsirandanti administracinė našta bei jau aptartos vairuotojų kassavaitinio poilsio praleidimo vietos. Džiugu, kad spręsdami šiuos klausimus matome mūsų vežėjų asociacijų „Linava“ bei Lietuvos Vežėjų Sąjunga problemų masto supratimą ir vežėjų problemų išsakymą mums. Tai padeda ieškoti subalansuoto ir teisingo požiūrio, tad bendrų pastangų dėka birželis, tikėkimės, neatneš didelių nemalonių staigmenų, nors permainų, neabejoju, bus.

Kaip liaudy sakoma, iš Jūsų lūpų – į Dievo ausį. Ir dėkui už pokalbį.

 

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.