... svetima tave pamylės!


2018-05-02

Kęstutis Bruzgelevičius

(Renginio galerija, Kęstučio Bruzgelevičiaus fotografijos)

Rimantas Puronas, LVS prezidentasNe apie moteris kalbėsim. Apie kariuomenę. Gal kai kam ir keistai atrodys ši tema vežėjų tinklapyje, tačiau nieko keisto čia iš esmės nėra. Tiesa sena kaip pasaulis: jei tu nemyli savos kariuomenės, tai anksčiau ar vėliau ateis svetima. Senovės romėnai šią tiesą suformulavo kitaip ir gerokai tiesmukiau: Si vis pacem, para bellum (nori taikos – ruoškis karui). O transportas visais laikais, kiek tik pasaulyje egzistavo kariuomenės, buvo vienas iš pagrindinių karybos elementų. Tad kai paaiškėjo, kad balandžiui besibaigiant Lietuvoje bus organizuojama pirmoji mūsų šalyje karinės ginkluotės paroda „Live Firing Show 2018“, Lietuvos vežėjų sąjungos žvilgsniai nukrypo Pabradėn. Ir nors iš karto buvo aišku, kad didžiausias dėmesys joje bus skirtas ginklams, o ne juos gabenančioms transporto priemonėms, knietėjo pamatyti, kuo kariautų mūsų kariai, jei kažkas vis dėlto ryžtųsi agresijai. Ir mes išskubėjome į Pabradę…

Mes – tai du civiliokai, šių eilučių autorius, žurnalistas, ir LVS prezidentas Rimantas Puronas, paskutinį kartą ginklus rankose laikę prieš kelias dešimtis metų, tad visos mūsų žinios apie juos ir apskritai apie kariuomenę ir fiziškai, ir morališkai pasenusios. Todėl jei kur nors „nugrybausim“, iš anksto prašome skaitytojų atleidimo, juolab kad visa informacija Pabradėje buvo išguldyta anglų kalba, tad jos specifiniai karybos terminai mums kėlė daugybę problemų. Visa laimė – ir tarptautinės ginkluotės parodos „Live Firing Show 2018“ organizatoriai – Gynybos paramos fondas bei Lietuvos šaulių sąjunga, ir ta proga čia pat organizuotos mokslinės konferencijos dalyviai labai geranoriškai žiūrėjo į civiliokus, bandančius perprasti karo mokslo (o kai kas tvirtino, kad ir karo meno) specifiką.
Pamatyti ir išbandyti
Pradėti pasakojimą vertėtų nuo technikos, nes čia buvo daugybė dalykų, kurie galimi pasverti, suskaičiuoti ir visaip kaip kitaip išmatuoti. Kadangi yra mokslininkų, tvirtinančių, kad mokslas prasideda ten, kur tyrimo objektą galima išmatuoti, tad visa Pabradės poligone pademonstruota karo technika ir skaičiais, ir konkrečiais pavyzdžiais rodė, kokį lygį pasiekė gamintojai, vadovaudamiesi karo mokslu. Čia buvo sudarytos realios galimybės išbandyti įvairią ginkluotę ir karinius įrengimus lauko sąlygomis. Kaip prieš parodą pranešė Krašto apsaugos ministerija, šiuo renginiu siekta sustiprinti bendradarbiavimą bei ryšius tarp Lietuvos ir transatlantinės bendruomenės – NATO sąjungininkų bei partnerių Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Baltijos regione, o pakeliui sudominti gynybos pramonės dalyvius iš įvairių šalių. Tad „Live Firing Show 2018“ metu buvo sudarytos galimybės Baltijos regiono gynybos srities ekspertams ir kariams susipažinti su tarptautinių gynybos pramonės bendrovių produkcija, užmegzti naujus kontaktus bei plėtoti komunikaciją tarp vyriausybinių ir nevyriausybinių Baltijos regiono institucijų bei organizacijų.
Pasmerkti gynybai?
Tokio lygio paroda Lietuvoje organizuojama pirmą kartą, tad nieko nuostabaus, kad ji buvo ir nedidelė, ir gana kukli: visi eksponatai tilpo kad ir didokoje, tačiau vienoje palapinėje, užtat puikiai atskleidusioje, ką šiais laikais mūšio lauke gali nuveikti modernią ginkluotę turintis pėstininkas. „Tokio renginio metu galima realiai, savo akimis pamatyti, ką gali tokia ginkluotė, manau, kad tai yra labai naudinga patirtis visiems čia susirinkusiems“, – sakė Gynybos paramos fondo vadovas, buvęs Lietuvos kariuomenės pulkininkas Vaidotas Malinionis. Kadangi renginiui poligono teritoriją skyrė Lietuvos kariuomenė, tad šaudymą moderniais ginklais drauge su šauliais stebėjo ir kariškiai.
Nieko nuostabaus buvo ir tai, kad didžioji dalis eksponatų – ginklai skirti kovai su tankais ir kita šarvuotąja technika. Nedidelių šalių kariuomenėms, „pasmerktoms“ gynybiniams mūšiams, būtent ji yra daugiausia rūpesčių ir pavojų keliantys ginklai. Tačiau kare niekada nebūna taip, kad veiksmui nebūtų atoveiksmio, kad nuodui nebūtų priešnuodžio. Skydo ir kalavijo tema aktuali tiek, kiek žmogus kariauja, o šiuolaikinių ginklų hierarchijoje jau tampa neaišku, kas laimi? Jei nedideliame apkase beveik nepastebimai įsikūręs šaulys vienu šūviu gali sunaikinti milijonus dolerių kainuojančią geležinę pabaisą, tai ko tada ji verta? Tačiau Pabradėje matėme ir keletą epizodų, kai taikiniai buvo sunaikinti ne pirmu bandymu, o juk jie stovėjo vietoje! Mūšio lauke jie judės kiek tik leis variklių galia ir sąlygos, o be to ir kariai taikysis aplink švilpiant kulkoms ir sproginėjant sviediniams...
Ir vis dėlto kai matai, kaip tvirtas vyrukas viena ranka virš galvos neša vos 7 kg sveriantį SAAB granatsvaidį „Carl Gustaf“ M4, galintį „nukalti“ tanką ar sunaikinti įtvirtinimą už 1,3 km., atsistebėti negali šiuolaikinės technikos miniatiūrizacija. Ji ypač ryški pačiuose įvairiausiuose skraidančiuose padaruose, kuriuos pažįsta ir civiliokai, vadinantys juos dronais. Mūšio lauke jie jau moka ir gali sunaikinti ir tankus, ir įvairiausius įtvirtinimus, nepasiekiamus artilerijai, tačiau vis dėlto daugiausia jų „tarnauja“ žvalgyboje. O patys mažiausieji, vadinami musėmis, sykiu su valdymo pultu telpa knygos dydžio dėžutėje. Karys jas išleidžia „pasilakstyti“ ten, kur žmogui eiti būtų pavojinga, o muselė, beveik begarsė ir beveik nematoma, parodys ekrane visa, ką mato...
O dabar – apie moralę...
Prisipažinsime, tik po antrojo apsilankymo „Live Firing Show 2018“ suvokėme, kad pagrindiniai parodos eksponatai parinkti ne atsitiktinai. Ir kad Šaulių sąjungos dalyvavimas joje – taip pat ne atsitiktinis. Kodėl?
Atsakymas slypėjo keliuose karybos istorikų pranešimuose, kuriuose gausiai remtasi XIX a. pradžios karo teoretiko Karlo fon Klauzevico (Carl von Clausewitz) doktrina, didžia dalimi nulėmusią Prūsijos karybos istoriją. Civiliokams atleistina: gręžiojimąsi į XIX a. pradžią priėmėme kaip mokslinę egzotiką, skirtą paįvairinti ir sušildyti pernelyg racionalų pranešimų turinį. Mes bandėme mąstyti logiškai: ką bendro galima rasti tarp Bismarko bei Moltkės laikų ir šiuolaikinės Europos, ginkluotos tokiais ginklais, apie kuriuos tiedu karvedžiai nė susapnuoti negalėjo?
Bendro, pasirodo, yra daug, netgi labai daug. Žmogus. Žmonės sudarantys tautas ir valstybes. Jie yra ir kariai, ir karvedžiai, tačiau pirmiausia – žmonės. Ir kariauja ne ginklai, o žmonės. Už kažką ir prieš kažką. K. Klauzevico brandos metai prasidėjo Napoleono I ir prancūzų ginklo šlovei gęstant. Kas užtemdė genijaus, daugel metų drebinusio Europą savo patrankų griausmu ir žaibiškomis kampanijomis padangę? K. Klauzevicas - generolas, daugybės mūšių dalyvis, vėliau tapęs Prūsijos karo akademijos vadovu, turėjo apie ką pagalvoti ir padaryti išvadas, kurios paveikė visą karybos mokslą. Jos, pasirodo, ne mažiau aktualios ir dabar, nes istorikas ir karybos teoretikas kalbėjo ne apie patrankas ar taktines gudrybes mūšio lauke, o apie... moralę.
Nieko nuostabaus, kad XIX a. jo daug kas nesuprato ir nepriėmė: priešą reikia žudyti ir visa čia moralė! Tačiau Napoleono kariai nužudė milijonus europiečių, o pergalės kuo toliau, tuo tapo retesnės, kol pagaliau nuo jo nusigręžė patys prancūzai, anksčiau jį dievinę. Nes imperatorium tapęs korsikietis laikui bėgant pamiršo ir aukštus siekius, ir didelius tikslus vardan kurių jis vesdavo savo karius į mūšį. Kai jų nebeliko...
O kuo čia dėti šauliai ir jų sąjunga?
Kiekvienos kariuomenės branduolį sudaro jaunimas, nes kariui reikia ir daug fizinės jėgos, ir ištvermės, kurios vyresnio amžiaus žmonės turi gerokai mažiau. Tačiau su šiuolaikine technika daugybę naudingų darbų gali atlikti ir bet kokio amžiaus vyrai, ir netgi moterys. Bene svarbiausia civilių paslauga kariuomenei būtų žvalgyba – visa matančios akys ir visa girdinčios ausys. Tereikia išmokyti civilius valdyti dronus ir priešui nuo jų pasislėpti būtų sunku. Priešininko koordinates perdavus kariuomenei, beliktų formalumai. Tas pats ir su vienkartiniais granatsvaidžiais: civilis asmuo nesukeldamas didelio įtarimo gali priartėti prie taikinio per šūvio atstumą, jį sunaikinti ir saugiai pasišalinti. Tam reikia to, apie ką kalbėjo K. Klauzevicas – moralinio pasirengimo tokių uždavinių imtis. Jei jis bus, jei tauta bus pasirengusi kovoti už savo laisvę, priešininko pajėgoms bus begalė rūpesčių ir kova anksčiau ar vėliau taps pralaimėta.
Gal todėl parodoje galėjai matyti ir nemažai vyrų, kurių veido bruožai bylojo apie garbų jų amžių, ir jaunų merginų, rūpestingai „besimatuojančių“ granatsvaidžius. Prisimenant pokario metų partizanines kovas, galima neabejoti, kad tokie ginklai, kurie buvo parodyti parodoje „Live Firing Show 2018“ mūsų šalyje turėtų paklausą.

 

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.