Nėra ir nebus geriausio...


2018-09-06

Kęstutis Bruzgelevičius

Toyota i-ROADHamletiškas „Būti ar nebūti?“ šiuolaikinės civilizacijos žmogui jau seniai nebe klausimas – būti, žinoma, būti, tik kuo komfortiškiau būti, nes gyvenimo kokybėje ir slypi visa jo prasmė. Tad šiuolaikiniam Hamletui gali kilti gerokai nei būti ar nebūti sudėtingesnis klausimas – koks automobilis man šiandien tinka ir patinka? Juolab kad jų dabar tiek daug ir pačių įvairiausių kuriuo požiūriu bepažvelgtum. Tačiau net toje gausybėje yra ir sava logika, ir sava tvarka, pagrįsta tiek objektyviais techniniais parametrais, tiek ir mūsų pomėgiais, skoniais ir netgi visagale mada. Kaip nepaklysti toje technikos ir elementarių mūsų pačių psichologinių subtilybių mozaikoje, kaip išsirinkti patį geriausią ir mums labiausiai reikalingą automobilį? Apie tai šiandien ir kalbamės su UAB „Mototoja“ – „Toyota“ bei „Lexus“ atstovybės Lietuvoje autoparko projekto vadovu Gintaru SUDARU.

Kadangi Jūs dirbate japonų automobilių „Toyota“ bei „Lexus“ atstovybėje, tad nėra abejonių, kad būtent šie automobiliai ir yra jums geriausi?

Gal pradėkim nuo to, kad tokio daikto kaip „geriausias automobilis“ nėra ir būti negali. Ir nebus, nes...

Labai atsiprašau, tačiau „Metų automobilio“ konkursas, plačiau žinomas kaip „Car of the Year“ Europoje vyksta jau daugiau kaip pusę amžiaus, sunkvežimių analogiškam konkursui „International Truck of the Year” – daugiau kaip 40 metų. Netgi Lietuvoje jau dvi dešimtys metų renkamas geriausias metų automobilis, o Jūs tvirtinate, kad nėra ir būti negali?

Taip, nėra ir nebus kiek ir kokių konkursų geriausiam automobiliui rinkti bebūtų organizuojama. Pradėkim nuo elementarių dalykų ir pirmiausia nuo paties termino „geriausias“. Ką jis reiškia? Kuo geriausias automobilis galėtų būti geriausias? Variklio galia? Dinamika? Ekonomiškumu? Ekologiškumu? Kėbulo talpumu? Dizainu..? Galima išvardinti dar kad ir dešimtį įvairiausių kriterijų, bet kiekvienas iš jų nei atskirai, nei visi drauge negalės nustatyti, kuris automobilis yra geriausias. Negalės, nes yra dar viena bene svarbiausia automobilio ypatybė: jis turi tikti ir patikti kiekvienam žmogui atskirai. Jis turi atitikti kiekvieno atskirai žmogaus lūkesčius.

Vadinasi „Metų automobilio“ konkursai iš esmės yra tokie patys, kaip kad „Pasaulio Mis“ rinkimai: tos pačios gražuolės vieniems žavios, kitiems – šiaip sau, o dėl kai kurių kitų yra netgi abejojančių, kaip jos apskritai galėjo patekti į tokį konkursą.

Ko gero, panašiai, tik su automobiliais kiek paprasčiau, nes čia milžiniškos įtakos turi techniniai parametrai, kuriuos galima išmatuoti. O misių rinkimuose – totalus subjektyvumas.

Bet automobilio įvairių parametrų visuma gal ir sudaro geriausio automobilio įvaizdį?

Teisingai – įvaizdį. Tų gamybos metų labiausiai pavykusio automobilio įvaizdį. Rinkodaros požiūriu, tai žinoma, labai reikšminga detalė, tačiau techniniu... Jau kitais metais inžinieriai ir dizaineriai pateiks naujų, dar įdomesnių ir įspūdingesnių sprendimų, tad ankstesnio nugalėtojo laurai tiks nebent sriubai. Ir, žinoma, gamintojo istorijai pasipuikuoti prieš konkurentus. Tad vienintelė prasmė renkantis automobilį yra atsakymas į klausimą kas MAN asmeniškai tinka ir patinka. Nes kiekvienas iš mūsų esame savitas individas su savo skoniu, požiūriu, ir netgi sakyčiau filosofija.

Gal ir galėčiau sutikti, tačiau mes juk turime ir daugybę bendrų bruožų, kurie būdingi tam tikroms psichologinėms grupėms, skirtingų socialinių sluoksnių atstovams, tautoms ir netgi rasėms. Jeigu jų nebūtų kiekvienam žmogui automobilį reikėtų kurti atskirai.

Iš dalies taip ir yra. Gamintojai nesvarbu kokiais būdais – mokslinių tyrimų pagalba ar pasikliaudami intuicija – stengiasi apčiuopti skirtingų grupių lūkesčius ir juos įgyvendinti. Jei pavyksta, sukurtas modelis ant konvejerio gali nugyventi ir keletą dešimtmečių, nors šiais ypatingai dinamiškais laikais tai būtų unikalus reiškinys, vis dėlto ir 5-10 metų būtų labai neprastas rezultatas. Tačiau šiais laikais vis didesnė tikimybė, kad tik ką nauju buvęs modelis ant konvejerio išgyvens 3-4 metus, o kartais ir dar trumpiau.

Tai galbūt šitai reiškia, jog tie naujieji modeliai nebuvo labai vykę?

Iš tikrųjų kartais atsitinka ir taip. Jei peržvelgtume Europos „Metų automobilio“ laureatų sąrašą, tai ne kartą nustebtume išvydę pavadinimus modelių, kurie seniausiai dingę be pėdsakų. Tačiau vis dėlto dauguma iš laureatų techniniu požiūriu dažniausiai yra arba buvo netgi labai vykę, nes antrinėje rinkoje gyveno, o kai kurie ir tebegyvena ilgus dešimtmečius. Tačiau pasaulis keičiasi taip sparčiai, o su juo ir mūsų lūkesčiai, kad vakar dienos naujienos daugybei žmonių jau tampa neįdomios ir inžinieriams tenka gerokai pasukti galvas, ką naujo būtų galima pasiūlyti mobiliems pasaulio gyventojams.

Šiais laikais, neabejoju, tai turėtų būti elektriniai automobiliai, hibridai ar dar didesnė egzotika, tokie, kaip kad „Toyota Mirai“, varomi vandeniliu?

Toyota MiraiEgzotika, žinoma, labai įdomu, kai kam ir patrauklu, tačiau vis dėlto reikia pripažinti, kad pasaulis dar nėra pasirengęs mokėti už ją tiek, kiek kainuoja fantastiškai brangūs moksliniai tyrimai ir naujų konstrukcijų kūrimas. O automobilių gamyba vis dėlto yra pirmiausia verslas, pašėlusiai sudėtingas ir rizikingas. Nė vienas gamintojas nepuls stačia galva prie naujovių prieš tai neįsitikinęs kokią paklausą jos gali turėti rinkoje. Tačiau ne mažiau rizikinga ir ignoruoti naujoves, tad ne vienos bendrovės gamybinėje programoje labai apdairiai subalansuota praktiškoji nūdiena ir ateities viltys, įkūnytos nūdienai prieinamais modeliais. Tai akivaizdžiai matome ir „Toyota“ bei „Lexus“ modelių rikiuotėje: čia ir vieni iš populiariausių pasaulyje modeliai su vidaus degimo varikliais, ir taip pat vieni iš pirmųjų pasaulyje hibridiniai “Prius“, ir elektriniai XX, ir jūsų minėtasis vandenilinis „Mirai“. Taigi kiekvienam pagal skonį ir jo naujovių troškulį.

O broliai lietuviai ar labai ištroškę tų naujovių?

Kadangi mūsų tautiečių perkamoji galia yra, sakyčiau, tolokai nuo tuo požiūriu lyderiaujančių valstybių, tad mes vis dėlto labiau pasitikime gyvenimo patikrintais sprendimais. Tai normalu, tačiau gana keistai atrodo, kad būdami itin praktiški mes vis dėlto nemokame skaičiuoti pinigų.

Iš tikrųjų? Man atrodo, kad Lietuvoje gyvena daugybė žmonių, skaičiuojančių kiekvieną centą?

O taip – centus skaičiuojantys moka tai daryti. O štai tie, kas eurus skaičiuoja tūkstančiais, aritmetiką dažnai pamiršta. Štai konkretus pavyzdys – nusprendžia žmogus įsigyti automobilį. Jūs manote, kad jis, pasirinkęs patinkantį modelį keliauja į automobilių saloną ir perka. Nieko panašaus: net ir turėdamas pakankamai pinigų arba galėdamas įsigyti jį su banko pagalba, jis perka naudotą, nes jis pigesnis. Iš tikrųjų, šiuo konkrečiu metu naudotas automobilis bus pigesnis, tačiau jei suskaičiuosi išlaidas kad ir 5 metų naujo ir naudoto automobilio eksploatacijai, paaiškės, kad už naudotą jis gerokai permokėjo. Be to dar reikia nepamiršti, kad naudoto automobilio pirkimas yra tikrų tikriausia loterija, kurioje, kaip ir absoliučiai visose loterijose, pralošusiųjų yra smarkiai daugiau, negu laimėjusiųjų.

Tačiau jei mūsų tautiečių perkamoji galia būtų didesnė, neabejoju, kad kur kas daugiau jų rinktųsi automobilį naują?

Be abejo, tačiau neturėkim didelių iliuzijų. Praktiškiesiems mūsų tautiečiams automobilis yra svarbus kaip transporto priemonė, be kurios negali patogiai nuvykti į sodą priemiestyje arba sodybą kaime, prie jūros ar pakeliauti kur nors toliau. Visa tai nepigiai kainuoja, tad taupymo sumetimais ir ryžtamasi dalyvauti loterijoje.

Bet juk toje loterijoje vienas kitas eksperimentatorius ir išlošia?

Taip, išlošia tie, kas įsigyja naudotus automobilius su tvarkinga istorija. Ir nebūtinai jie turi būti „Toyota“ markės: sakyčiau beveik visi šiuolaikiniai automobiliai yra labai patikimi ir jei eksploatuojami tvarkingai, jų rida be didesnių problemų gali siekti ir daugiau kaip pusę milijono kilometrų. Tačiau toji „tvarkingo eksploatavimo“ kaina gali būti tokia, kad kur kas labiau apsimoka turėti naują brangesnį automobilį su minimaliomis išlaidomis eksploatacijai. Būtent tai aš ir turiu galvoje sakydamas, kad toli gražu ne visi žmonės moka skaičiuoti, o pasikliauja savo 10-20 metų senumo automobilinėmis žiniomis. Per tiek laiko automobilių pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Kažkada nepatikimais ar ne itin vykusiais laikyti gamintojai pasimokė iš savo klaidų ir dabar kuria aukščiausio lygio modelius, o kai kurie kiti, deja, užmigo ant laurų ir „tebekepa“ senų gerų laikų standartą atitinkančius automobilius. Jie vis dar neblogi, tačiau tai jau vakarykščia diena.

Bet, kiek žinau, ir „Mototoja“ pardavinėja naudotus „Toyota“ bei „Lexus“?

Be abejo ir mes turėjome prisitaikyti prie žmonių įpročių, tačiau stengėmės kiek įmanoma sumažinti dalyvavimo loterijoje riziką. Mes detaliai žinome mūsų parduodamų automobilių istoriją, nes jų visas techninis aptarnavimas vykdavo mūsų servise, tad nė kiek neabejodami suteikiame vienerių metų garantiją. Sykiu nė kiek neabejojame, kad tie automobiliai ilgai ir laimingai važinės, žinoma, jei neatsitiks koks nors avarija. Dažniausiai jie yra iš „Toyota Next“ lizingo programos, leidžiančios jos dalyviams kas ketvertą metų turėtą automobilį pakeisti nauju. Tad „senasis“ automobilis keičiamas kitu ne dėl kokių nors techninių problemų ar užslėptų ydų, o tik dėl to, kad pagal terminuotą sutartį atėjo metas. Žinoma, tokie automobiliai yra šiek tiek brangesni negu analogiški modeliai rinkoje, tačiau eliminuotas loterijos momentas, esame tikri, vertas didesnės kainos.

Kadangi šis interviu skirtas vežėjų svetainei, negaliu nepaklausti, kodėl pasaulyje gana populiarių „Toyota Motor Corporation“ padalinio „Hino Motors“ sunkvežimių bei autobusų nėra Europoje? Ne tik gatvėse bei keliuose, bet ir komercinio transporto parodose IAA Hanoveryje?

Hino motors

To geriau būtų klausti rinkodaros specialistų Japonijoje, bet galiu pasakyti savo nuomonę. Sunkvežimių bei autobusų kūrimas bei gamyba – fantastiškai brangus ir labai rizikingas užsiėmimas. „Hino“ sunkvežimiai ir autobusai yra labai populiarūs Azijoje bei Australijoje, šiek tiek jų yra Amerikoje, tačiau vargu ar jie galėtų atsilaikyti prieš europietiško sunkiojo transporto spaudimą. Pagaliau to sunkiojo transporto gamintojų nestinga ir pačioje Japonijoje! Tad bandymui įkelti koją į Europą reikėtų milžiniškų pinigų, kurių grąža būtų arba labai ilga, arba jos gali ir visai nebūti. Tad „Toyota“ vadovai, matyt, ir nusprendė gaminti tai, ką moka geriausiai ir kas neša didžiausią pelną – lengvuosius automobilius. Nors bandymų įkelti koją vis dėlto bus: 2019 metais Rusijoje, Maskvos srityje, turėtų pradėti darbą nauja „Hino“ sunkvežimių surinkimo gamykla, kuri ir parodys, ko vertas bandymas įeiti į naują rinką.

Ką gi, pagyvensim – pamatysim, o dabar bėkim pirkti puikiųjų „Toyota“ lengvųjų automobilių, juolab kad pastaruoju metu jų ne tik kokybė ir patikimumas, bet ir dizainas tapo aukščiausio lygio. Dėkui už pokalbį.

 

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.