Mieli pacientai, atsiprašau, klientai... ( LVS suvažiavimo atgarsiai )


2018-11-06

Kęstutis Bruzgelevičius

LVS suvažiavimo atgarsiai

Teisinių paslaugų biuro vadovė Kristina CipkuvienėTaip savo pasisakymą LVS suvažiavime pradėjo teisinių paslaugų biuro vadovė Kristina Cipkuvienė. Ir salė bematant sukluso: šis kreipinys, kaip sako teisininkai, lapsus linguae arba lietuviškai – šnekamosios kalbos klaida iš skubotumo ar susijaudinimo, ar vis dėlto tuo kažkas norėta pasakyti? Kaip paaiškėjo vėliau – klaidos nebuvo: teisininkai kaip ir gydytojai mieliau užbėgtų tiek klientų, tiek ir pacientų klaidoms gyvenime, kitaip vėliau tenka ilgai, skausmingai ir labai brangiai gydyti per skubėjimą, neapdairumą ar teisinį neraštingumą padarytas klaidas. Tad ir parūpo išsiaiškinti, kokias klaidas dažniausiai daro vežėjai?

Kiek žinau, Jūsų vadovaujama įmonė gyvuoja jau ketvirti metai ir teikia teisines paslaugas daugiausia vežėjams. Ar pasiteisino tokia, sakyčiau, itin siaura specializacija? Verslo žinovai vos ne vienbalsiai tvirtina, kad monokultūra yra gana pavojingas užsiėmimas, nes pasikeitus aplinkybėms gali smarkiai nukentėti.

Pirmiausia, rizikos bet kuriame versle visuomet yra daug, niekad nežinai kur ir kada krisi, tad pagalvės nepasidėsi. Antra – verslo žinovai, be abejo, teisūs, tačiau yra vienas „bet“: tik siaura specializacija leidžia sukaupti didesnę patirtį, kuri tokioje dinamiškoje srityje kaip teisė ateina labai pamažu. Ir, tiesą sakant, labai sunkiai, ypač kai kalbama apie tarptautinės teisės vandenis. Esame praktikai, todėl stengiamės kurti tokį paslaugų spektrą, kuris atitiktų beveik visus vežėjų poreikius, plečiame paslaugų pasiūlą pagal šiai dienai aktualius vežėjams klausimus, teikiame pirmenybę paslaugos kompleksiškumui, stengdamiesi neleisti vežėjui blaškytis. Gal visa tai ir leidžia mums būti lojaliais transporto teisei.

Tokioje dinamiškoje srityje... Bet juk teisė ir medicina – vieni iš seniausių žmonijos užsiėmimų: žmonės sirgo ir, deja, sirgs visada, o teisingumo troškimas ir poreikis nustatyti teisės ribas buvo, yra ir, matyt, visada bus vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenime. Pagrindiniai teisingumo postulatai, manyčiau, žinomi tūkstančius metų. Kur čia ta dinamika?

Jei verslo rinkoje mums pakaktų vien tų, kaip sakote, teisingumo postulatų, tai vargu ar turėtume tokią sudėtingą, precedentų reikalaujančią teisinę sistemą, gal pakaktų netgi Viduramžių teisynų? Tačiau šiandienos verslui nepakanka abstrakčių teisės normų, o žmogui daugybėje gyvenimiškų situacijų reikia konkretumo, tad jis ir turi aibę rašytų ir nerašytų taisyklių bei įstatymų. Tiek vienų, tiek kitų nesilaikymas gali pridaryti daugybę rūpesčių. Šių dienų įstatymai keičiasi taip sparčiai, kad net ir profesionalūs teisininkai toli gražu ne visada spėja fiziškai į viską įsigilinti, o ką bekalbėti apie tarptautinės teisės vandenis. Štai kodėl siauresnė specializacija gali padėti efektyviau spręsti vežėjams būdingas problemas.

Bet juk įvairiausios tarptautinės organizacijos yra jas seniai išnagrinėjusios, į galybę įvairiausių konvencijų surašiusios kas galima, o kas ne. Tereikia laikytis tų tarptautinių susitarimų ir problemų nekils?

Teoriškai taip ir turėtų būti. Tačiau kažkuris iš poetų rašė: „Teorija, brolau, sausa šaka, užtat gyvenimo vaisingas medis žydi“. Jis ne tik žydi, bet vėliau veda gausybę vaisių, kurie kai kada būna ir kartūs, ir netgi nuodingi. Neapdairaus jų panaudojimo pasekmes ir gydo teisininkai. Kaip ir gydytojai kartais sėkmingai, o kartais ir... Deja, stebuklų lazdelės neturime, tačiau laiku suteikta rekomendacija, taikomos prevencinės priemonės padeda išvengti daugelio įmonei nemalonių bei finansiškai skausmingų situacijų. Vienintelė paguoda: nuostoliai ar netgi bankrotas – ne gyvenimo pabaiga, o pamoka ką daryti arba ko nedaryti, kad istorija nepasikartotų. Beje, reiktų pasakyti, kad tarptautinės konvencijos, apie kurias užsiminėt, daugelio vežėjų kasdienių situacijų nereglamentuoja, todėl šalys (įmonė ir užsakovas, įmonė ir darbuotojas) turi pačios susitarti, tinkamai įforminant sutarties sąlygas ar sudarant vidinius įmonės dokumentus. Kita itin svarbi aplinkybė: daugybėje šalių nacionaliniai įstatymai turi viršenybę prieš bet kokius kitos šalies vidinius teisės aktus, tad laimėti bylą vadovaujantis vien mūsų šalies teise – beviltiška. Pagaliau kiekviena valstybė iš paskutiniųjų saugo savo nacionalinius interesus, tad labai dažnai pastebimas gana atsainus jų požiūris į pačios įmonės prašymus ar teikiamus skundus. Čia vertėtų atkreipti dėmesį, kad skundo pateikimui yra nustatomi terminai bei atitinkami reikalavimai, todėl bandyti taupyti ir dokumentus rengti patiems – ne pats geriausias sumanymas. Dažnai toks kelias yra sunkesnis arba apskritai neįmanomas.

Tad negi norite pasakyti, kad Jūs ir „Teisės riba“ darbuotojai studijuojate visos Europos valstybių teisines sistemas ir gilinatės į visokias jų subtilybes???

O ne, tai, ko gero, net fiziškai neįmanoma. Esminius dalykus, žinome, nutuokiame, o štai subtilybes geriau žino mūsų atstovai užsienio šalyse su kuriais turime bendradarbiavimo sutartis. Jos leidžia klientams teikti konsultacijas mūsų (Lietuvos) rinką atitinkančiais įkainiais, kurie kitose šalyse kartais skiriasi net trigubai. Tokių atstovų turime per tris dešimtis. Jie mus ir konsultuoja, ir atlieka konkrečius darbus, ir atstovauja mūsų biurui teisiniuose procesuose. Kaip taisyklė jie yra tų šalių piliečiai, teisininkai, gerai išmanantys ir rašytinę teisę, ir paprotinę. Ne mažiau svarbi aplinkybė – kalbantys tos šalies kalba, be kurios bendrauti svetimšaliui kai kurių šalių teisinėse institucijose ypatingai sunku ar netgi neįmanoma. Žinoma, yra vertėjai, bet darbas su jais ir užtrunka, ir kainuoja, ir toli gražu ne visada patikima.

Tada ir pasižiūrėkime, kokias klaidas daro mūsų vežėjai? Ar dažnai jų sunkvežimiai pakimba ant teisingumo sistemos kelmų?

Labai norėtųsi pasakyti retai, tačiau tikrovė, deja, kitokia, tad sakau – pernelyg dažnai. Taigi darbo nestokojame. Visa laimė, Lietuvos vežėjai nėra kokie nors nepataisomi pažeidėjai, tad daugiausia „nuodėmių“ padaroma per skubėjimą, dėl elementaraus kai kurių reikalavimų nežinojimo arba juos pamiršus, ar tiesiog nevykusiai susiklosčius aplinkybėms. Kartais, žinoma, pasitaiko atvejų, kai pažeidimai daromi sąmoningai, iš anksto suplanavus ir tam pasiruošus. Pavyzdžiui, vairuotojas susigundo papildomu uždarbiu ir bando pervežti kontrabandines prekes, tarp krovinio paslėptas nedeklaruotas prekes ar nelegalius migrantus ir pan. Transporto paslaugas kol kas teikia ne pilotai - robotai, tad žmogiškųjų ydų išvengti nepavyksta, todėl įmonės turi būti pasiruošusios viskam.

Jūsų sritis, kiek supratau, vežėjų bei jų klientų finansinės problemos?

Ne tik jos, bet jų, žinoma, daugiausia. Juo labiau, kad įvairiausi teisės pažeidimai galų gale įgauna finansinę išraišką: bauda, turto konfiskavimas, licencijos sustabdymas, transporto priemonės sulaikymas ir pan. Visa tai kainuoja, o kartais ir gana brangiai. Praktikoje baudos gali būti skiriamos tiek įmonei, tiek vairuotojui. Iliustracijai noriu pateikti vieną pavyzdį. Vienos įmonės vairuotojas Prancūzijoje įkliuvo veždamas narkotikus. Atsakomybė už veiką taikyta vairuotojui, tačiau įmonei, jei ji nori pasiimti automobilį, buvo pasiūlyta sumokėti apie 40 000 Eur užstatą, kuris būtų laikomas iki bylos išsprendimo teisme. Visa tai įvyko šių metų vasario mėnesį. Įmonė pati kreipėsi raštu dėl automobilio grąžinimo, tačiau negavo jokio atsakymo, automobilis liko ir toliau sulaikytas. 2018 m. liepos mėnesį toji įmonė pagalbos kreipėsi į mus. Su mūsų advokate Prancūzijoje kruopščiai atlikome namų darbus, pateikėme įmonės nuostolius dėl automobilio sulaikymo pagrindžiančius dokumentus, įmonės atsakomybę dėl vairuotojo padarytos nusikalstamos veikos pagrindžiančius argumentus ir spalio mėnesį gavome atsakymą, kad įmonė sutartu laiku gali pasiimti automobilį be jokio užstato. Išvada: reikia belstis teisingai ir į tas duris, kurios gali būti atidarytos, ypač kai beldžiamasi tai šaliai būdingu mentalitetu: prancūzas kur kas lengviau atvers duris prancūzui negu svetimšaliui. Ši taisyklė galima sakyti universali, tad vienodai galioja ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

Šiuo atveju įmonė tapo vairuotojo padarytos nusikalstamos veikos įkaitu ir jai belieka laukti iki bus baigtas tyrimas, kuris paprastai užtrunka gana ilgai arba susimokėti didelį užstatą. Ir vienu, ir kitu atveju nuostoliai bus milžiniški tiek finansiniai, tiek ir vežėjo reputacijai. Kuris kelias mažiau skausmingas?

Vežėjams reikėtų atsiminti, kad daugeliu atveju pirmiausia skiriamas užstatas: garantija, kad teismo paskirta bauda bus sumokėta ir tik paskui sprendžiamas atsakomybės paskirstymo bei baudos klausimas. Dažnu atveju užstato dydis yra finansiškai nepakeliamas vežėjams (ypatingai baudų čempionės šalyje Prancūzijoje), todėl pirmiausia tenka susitaikyti su mintimi, kad automobilis bus pastatomas nežinomam terminui į saugomą aikštelę. Būtent nuo šio momento ir nereikėtų nuleisti rankų, o tuoj pat imtis veiksmų – teikti prašymus bei skundus atitinkamoms tos šalies institucijoms dėl automobilio sulaikymo priežasčių bei termino ir dėl automobilio stovėjimo patiriamų nuostolių.

Ir tai padeda? Netgi, kaip sakėte, tokioje baudų čempionų šalyje kaip Prancūzija?

Turiu pasakyti, kad užsienio tiek teisininkų, tiek įvairių institucijų pareigūnų požiūris į žmogų ar jį ištikusią bėdą vis dėlto kur kas humaniškesnis negu Lietuvoje. Mūsų valdininkams gerokai labiau rūpi įstatymo raidė ir baimė nuo jos nukrypti nė per nago juodymą. Aš puikiai suprantu, kad jie šitaip apsidraudžia nuo galimų skundų, pretenzijų, tačiau akivaizdžiai visi matome, kad mūsų įstatymai pernelyg dažnai yra skylėti, nelogiški, tarpusavyje nederantys. Realybė tokia, jog verslui mūsų šalyje keliami dideli reikalavimai, kur kas labiau ginami paprasto vartotojo ar darbuotojo interesai, nei verslininko, kuris kuria darbo vietas. Jo patiriami nuostoliai dėl darbuotojo kaltės toli gražu ne visada įdomūs mūsų valstybinių institucijų kabinetams. Todėl užsienio teismų praktikos nereikėtų matuoti mūsiške, lietuviška, patirtimi: jeigu jūsų argumentai rimti, įmonės pateikti dokumentai surašyti tinkama tvarka ir tos šalies kalba, sėkmės galimybės vis dėlto didelės.

Tada vežėjams būtų aktualu žinoti kokių dokumentų gali prireikti konkrečiu atveju?

Išvardyti visus niuansus vargu ar įmanoma, nes situacijų gali būti pačių įvairiausių. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad teisingai veikiant daugeliu atveju yra galimas tiek atsakomybės perkėlimas (nuo įmonės ant vairuotojo dėl kurio kaltės ir kyla žala), tiek pačios poveikio priemonės (pavyzdžiui, automobilio arešto ar baudos) eliminavimas. Užsienio institucijos dėl vairuotojo padarytos nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų, dėl kurių skiriamos baudos ar taikomos kitos poveikio priemonės, dažniausiai reikalauja įmonių pateikti dokumentus, įrodančius:
- jog įmonės vadovas dėjo visas pastangas, kad vairuotojas būtų supažindintas su jam priskirtomis instrukcijomis, pareiginiais nuostatais (reikalaujama pateikti dokumentų, kuriuose aiškiai ir konkrečiai nurodyta įvykio aplinkybes draudžianti sąlyga).
- ar įmonėje darbuotojas buvo apmokomas;
- kokią patirtį turi darbuotojas atliekantis vežimus būtent toje šalyje;
- ar buvo vairuotojas (įmonė) bausti už panašų nusižengimą.

O štai siekiant sumažinti skirtą baudą ar jos mokėjimą išskirstyti įmonei patogesne tvarka, užsienio valstybinės institucijos reikalauja:
- pateikti dokumentus, įrodančius įmonės finansinę padėtį tai dienai (kreditorių sąrašą, balansą, pelno nuostolio ataskaitą, lizingo, nuomos sutartis, kitus turimus įsipareigojimus)
- pateikti dokumentus įrodančius vadovo finansinę padėtį šiai dienai (banko išrašą, išlaikomų asmenų skaičių (šeimos sudėtį), turimų asmeninių įsipareigojimų dokumentus (kredito sutartis ir kt.). Visus dokumentus reiktų išversti į tos šalies kalbą, nes rezultatas greičiau pasiekiamas kai ginče jums atstovauja tos šalies advokatas.

Vežėjai dažnai padejuoja, kad nepatyręs arba streso veikiamas vairuotojas pasirašo ant bet ko, ką įvykio vietoje jam pakiša pareigūnas. Ar šioje situacijoje yra koks nors vaistas?

Taip, tokių atvejų gana daug, tad vežėjai turėtų bet kokia kaina išmokyti savo vairuotojus: pasirašyti galima tik tuo atveju, kai supranti, po kuo pasirašai. Jei tekstas surašytas tau nežinoma kalba, pasirašyti gali tik tada, kai yra vertimas. Tai yra pareigūnų, o ne vairuotojo galvos skausmas. O vairuotojo pareiga – gauti atitinkamus dokumentus apie įvykį ir būtinai su jį tyrusių pareigūnų kontaktiniais duomenimis. Esame turėję atvejį, kai klientas sumokėjo baudą Prancūzijoje grynaisiais ir išvažiavo, nepasiėmęs nei jokių sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, nei pinigus paėmusio “pareigūno” kontaktų. Po metų įmonė gavo baudos kvitus, kuriuose buvo nurodytos dvi skirtingos baudos. Norėčiau atkreipti vežėjų dėmesį, kad pasitaiko ir sukčiavimo atvejų, todėl visada geriau iškart nemokėti didelių reikalaujamų sumų, o pasitelkti tos šalies atstovą, kuris tuojau pat gali paskambinti ir patikrinti reikalavimo pagrįstumą. Turėjome atvejį, kai prašoma sumokėti suma per tris valandas keitėsi tris kartus. Kas būtų atsitikę, jei įmonė ją būtų sumokėjusi iškart? Prisipažinsiu, dar neteko girdėti, kad tokiais atvejais sumokėta suma būtų perskaičiuota ir jos dalis grąžinta.

Dabar virš vežėjų galvų pakibęs naujas baubas: Prancūzijoje ir dar keliose Vakarų Europos šalyse skiriamos baudos už vairuotojo nakvynę vilkiko kabinoje. Ar su juo, tuo baubu, jau bandoma kariauti?

Iš tikrųjų geras žodis – baubas. Didžioji Europos dalis jo dar nematė, kol kas jis siautėja dviejose šalyse – Prancūzijoje ir Belgijoje. Čia mes turime įstatymo koliziją – direktyva egzistuoja, bet nesukurtos sąlygos jos įgyvendinimui. Europos direktyvos gina vairuotojus ir nesuteikia teisės įmonėms versti vairuotojus kassavaitinį poilsį atlikti sunkvežimio kabinoje, nors vairuotojas gali pats pasirinkti sutrumpinto (24 val.) kassavaitinio poilsio vietą. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai kassavaitinį poilsį atlieka vienoje šalyje, o nubaudžiami kitoje šalyje nepagrįstai (vairuotojui negalint pateikti įrodymų, kad buvo poilsiauta tam pritaikytose aikštelėse ar viešbučiuose). Tuomet situacijos sprendimui ir baudos eliminavimui svarbūs viešbučių, motelių sąskaitos, kvitai. Atkreipkite dėmesį: nakvynė pas giminaičius, draugus šiuo atveju nėra argumentas.
Akivaizdžiai matoma, kad reikalavimui vairuotojams poilsiauti viešbučiuose ar stacionariose nakvynės vietose daugelyje šalių buvo nepasirengta. Nėra užtektinai nei tokių vietų, nei automobilių saugojimo aikštelių. Nors pirmieji bandymai reikalauti laikytis naujosios tvarkos jau yra, tačiau juos, ko gero, galima vadinti eksperimentu. O iš eksperimentų daryti kokias nors teisines išvadas dar gerokai per anksti, tad pokalbį apie šią problemą atidėkim vėlesniam laikui. Kai tik bus kokia nors tikresnė informacija, LVS nariai ją sužinos pirmieji. Pažadu...

Tada dėkui už šį pokalbį ir tikėkimės, kad vežėjai mieliau rinksis kelią būti Jūsų klientais, negu pacientais.

 

 

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.