LAIKAS KEISTI YDINGĄ PRIVALOMOJO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMO (TPVCAPD) SISTEMĄ LIETUVOJE (I DALIS)


2012-09-21

Gintaras Leščinskas

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava”, pasitelkdama teisininkus ir kitus reikiamus asmenis, inicijuoja būtinas LR TPVCAPD įstatymo ir susijusių teisės aktų esmines pataisas arba šio įstatymo keitimą LR Seime išvien su progresyviais LR Seimo nariais, jų frakcijomis bei bendrus visuomenės (vartotojų) interesus TPVCAPD srityje ginančiomis asociacijomis, institucijomis, organizacijomis.

LNVAA “Linava” prašo visų Jūsų - neabejingų asmenų palaikymo ir konkrečių bei veiksmingų siūlymų, neprieštaraujančių ES teisės aktams, taisant LR TPVCAPD įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus. Siekiame dabartinių TPVCAPD įkainių mažinimo visiems asmenims, mažinant draudikų “sąnaudas”, šalinant TPVCAPD sistemos ydas, naudojantis vartotojų interesus ginančiais LR ir ES teisės aktais, teismų praktika, reglamentavimu, kaimyninių ir kitų ES valstybių narių patirtimi, racionalumu ir viešumu.

Ar žinote, kad nuo 2002 m. iki šiol draudikai iš viso Lietuvoje surinko virš 2 mlrd. Lt TPVCAPD įmokų iš draudėjų - t.y. Jūsų, o vos apie 54 % kasmet iš šių surinktų įmokų draudikai išmoka kompensacijų pavidalu už patirtas žalas, padarytas asmenims ir transporto priemonėms dėl eismo įvykių, tačiau draudikai beveik kasmet tvirtina, jog įmokų dydžius būtina didinti, kitaip ši draudimo rūšis jiems nuostolinga? Pakauskite savęs ar Jums reikalinga tokia TPVCAPD sistema, kurioje net apie 46 %  surinktų draudimo įmokų panaudojama ne kompensacijoms už patirtas žalas, padarytas asmenims ir transporto priemonėms, kitam turtui dėl eismo įvykių, o kažkuriems kitiems tikslams? Ar tai Valstybei ir jos pliliečiams racionali finansinė požiūriu sistema ir jei neracionali, tumet  kam ji labiausiai naudinga? Vidutinis 40-54 % dydžio TPVCAPD išmokų santykis su draudikų gautomis įmokomis išlieka nuo pat TPVCAPD sistemos įvedimo Lietuvoje (iš pradžiių šis santykis nesiekė ir 40 %). Tai liudija TPVCAPD priežiūros institucijos - Lietuvos banko (LB), 2012 m. perėmusio buvusios LR Draudimo priežiūros komisijos funkcijas, viešai prieinami su TPVCAPD susiję statistiniai duomenys: “2012 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo surinkta 230 mln. Lt TPVCAPD įmokų, o išmokos sudarė 121,5 mln. Lt”, todėl, tikėtina, 2012 m. Lietuvoje iš viso bus  surinkta apie 460 mln. Lt TPVCAPD įmokų, o išmokėta tik apie 243 mln. Lt. Šaltinis: http://www.lb.lt/2012_m_ii_ketv_lietuvos_draudimo_rinkos_apzvalga

Aiškėja, kad 2012 m. I pusmetį buvo išmokėti 56 % surinktų TPVCAPD įmokų, todėl Lietuvoje su TPVCAPD susijusios bet kokio pobūdžio bendros "sanaudos" 2012 m. I pusmetį sudarė apie 44 %. Šie statistiniai duomenys - kasmet iš vartotojų surinktų milžiniškų TPVCAPD lėšų stulbinančio  švaistymo pavyzdys. Tikėtina, su TPVCAPD susijusios bendrosios  "sąnaudos" 2012 m. sieks apie 217 mln. Lt. (460 mln. - 243 mln. Lt = 217 mln. Lt).  Klausimas - kur ir kodėl “išgaruoja” likusi kasmet draudikų surenkama įmokų suma (apie 217 mln. Lt pvz., 2012 m.) ir ar norėtumėte mokėti mažesnes TPVCAPD įmokas? Draudikai skundžiasi didelėmis su TPVCAPD susijusiasiomis jų veiklos sąnaudomis, kai Europos šalių su TPVCAPD susijusių sąnaudų vidurkis siekia apie 20 %. Reikia išsiaiškinti ir viešinti draudikų gudrybes, tuomet pateikti priešnuodį joms pataisytų sįtatymų, deramo LB nustatyto reglamentavimo pavidalu ir ginti draudėjų (apdraustųjų), t.y. vartotojų interesus ne žodžiais, o darbais.

Italija apgynė vartotojų interesus savo šalies deramu TPVCAPD santykius nustatančiu įstatymu (Italijos Privataus draudimo kodeksu), kurio neįveikė net ES Komisijos pasitelkti kompetentingi teisininkai ES Teisingumo Teisme, todėl ir mums verta susipažinti su Italijos Privataus draudiko kodekso mums itin svarbiomis vartotojus ginančiomis nuostatomis ir pritaikius jas Lietuvos aplinkybėms, naudotis taisant LR TPVCAPD įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus. Latvijos, Estijos, Lenkijos (kaimyninių ES valstybių narių), Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Graikijos TPVCAPD įstatymai kur kas palankesni vartotojams, negu mūsiškis. Supažindinsiu Jus su Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (dabartinis ES Teisingumo Teismas) (didžiosios kolegijos) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo byla C-518/06 “Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką”, tada paaiškės ko trūksta vartotojų interesams ginti dabartiniame LR TPVCAPD įstatyme ir kodėl Lietuvoje veikiantiems draudikams minėta C-518/06 byla labai nemaloni, o  vartotojams ji tarsi vadovėlis ginant savo teisėtus interesus Lietuvoje. Tai - visos ES teisinis precedentas, ginantis vartotojų interesus TPVCAPD santykiuose, tai precedentas, suponuojantis ES teismų praktiką. Lietuva yra ES valstybė narė ir ES Teisingumo Teismo sprendimo nevalia ignoruoti, juo reikia vadovautis, beje, juo vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LR KT) pvz.., LR KT 2010-02-03 nutarimo byloje Nr. 36/2006-8/2009-49/2009 dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kurioje deramai ginami ir Lietuvos vartotojų interesai, palaikomas “viešojo intereso tikslas”, vykdant TPVCAPD Lietuvoje. Ar ir toliau bus ignoruojami Lietuvoje šie teisiniai precedentai?  

Jei norite mokėti draudikams mažesnės kasmetines TPVCAPD įmokas, tuomet vienintelis būdas tai įgyvendinti - esminis visos Lietuvoje veikiančios TPVCAPD sistemos pertvarkymas, o svarbiausias ir sunkiausias uždavinys - LR TPVCAPD įstatymo ir susijusių teisės aktų esminis taisymas arba jų keitimas LR Seime. LR Seimo nariai, taip pat privalomai draudžia savo asmeninis ir tarnybinius automobilius, jie, kaip ir mes, yra TPVCAPD vartotojai, kartu su progresyvių LR Seimo narių, jų frakcijų palaikymu, sukursime skaidrią ir suprantamą, o svarbiausia – žymiai pigesnę TPVCAPD sistemą Lietuvoje. Kito pasirinkimo nėra.

Pietų Afrikos Respublika (PAR) sukūrė, ekspertų vertinimu, vieną geriausių TPVCAPD sistemų pasaulyje - žmonėms nereikėjo priverstinai pirkti TPVCAPD liudijimų, tačiau visi buvo apdrausti. PAR rado paprastą ir sėkmingą sprendimą: joje buvo centralizuotai nustatoma tokio draudimo kaina, nepriklausanti nuo  kokio nors didelio politinio spaudimo. PAR TPVCAPD sistemos esmė: TPVCAPD fondo rinkliava be papildomų pastangų automatiškai surenkama visose PAR automobilių degalinėse ir jos dydis automatiškai susietas su įsipilamu degalų kiekiu. Rinkliavos dalis, kurią tokiu būdu surenka PAR Vyriausybė šalies degalinių tinkle, sistemingai pervedama į Vyriausybės eismo įvykių žalų kompensavimo fondą. Tai lėmė stebėtinai patrauklius rezultatus:
• Kuo daugiau perkate automobiliui degalų, tuo daugiau sumokate į Vyriausybės eismo įvykių žalų kompensavimo fondą – sveiku protu suvokiamas ir teisingas visuomenės akyse principas, kuomet didesnis degalų ir šalies automobilių kelių infrastruktūros naudotojas sumoka daugiau;
• Kuo galingesė ir mažiau ekonomiška transporto priemonė, tuo daugiau jos savininkas pilasi degalų ir automatiškai daugiau sumoka į Vyriausybės eismo įvykių žalų kompensavimo fondą, be to tokia rinkliava turi ir "žaliojo mokesčio" elementų - skatina važinėti ekonomiškomis transporto priemonėmis, trumpesnų laiką, trumpesnį nuotolį ir taip mažina gamtos taršą.
• Draudimo įkainis sudaro labai mažą dalį bendroje degalinių degalų kainodaroje, kintant tokios draudimo rinkliavos dydžiui, jo pokyčiai tampa smulkesniu šalies politiniu klausimu.
• Draudimo rinkliavos surinkimo kaštai itin žemi – viena žemiausių sąnaudų požiūriu TPVCAPD įmokų surinkimo tvarkų pasaulyje.
• Nėra neapsidraudusių vairuotojų, neapdraustų kitų eismo įvykių dalyvių. Pilantis degalus automatiškai sumokama  ir draudimo rinkliava.
• Net užsienio vairuotojai, pilantys degalų PAR, automatiškai įmoka į Vyriausybės eismo įvykių žalų kompensavimo fondą, kuris kompensuoja žalas nukentėjusiems asmenims dėl eismo įvykių šalyje.
Sistemos pagrindinis trūkumas – transporto priemonių vairuotojų ir kitų eismo dalyvių nepakankama asmeninė atsakomybė už jų poelgius kelyje. Ši sistema neskatinama asmenų gerinti savo vairavimo atsakingumo, mažinti eismo įvykių kiekį ir žalų kompensavimo kaštus.
Šaltinis:
http://siteresources.worldbank.org/FINANCIALSECTOR/Resources/Primer16_Motor-Third-Party-Liability-Insurance.pdf

2012 m. Lietuvos draudikai džiaugėsi I pusmečio TPVCAPD pelningumu, tačiau vis tiek ketina didinti draudimo įmokas vartotojams, nesvarbu, kad jūs, galbūt, niekuomet nesukėlėte eismo įvykio, dėl kurio draudikai kompensavo žąlą eismo įvykio metu nukentėjusiems kitiems asmenims. Kodėl kyla TPVCAPD įmokos ir ar tam yra racionalus pagrindas? Atsakymas - draudikai suinteresuoti kelti šio draudimo kainas vartotojams, todėl ir kelia ja, nes tai, deja, jiems panorėjus, suteikia teisę daryti dabartinės LR TPVCAPD įstatymo nuostatos, net nesilaikant vartotojams suprantamų, priimtinų, pateisinamų arba bet kokių  objektyvių kriterijų, nes nėra Valstybės nustatyto TPVCAPD įkainių reglamentavimo. Dažnas vartotojas net nežino kas nustatyta LR TPVCAPD  įstatyme dėl to, kokiais kriterijais, tvarka, metodika, reglamentu vadovaujasi draudikai, "nustatydami" transporto priemonei draudimo įmokos dydį? - Apie tai ten net neužsimenama, ir…ne be reikalo. LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 4 dalis trumpai - tiesmukiškai nustato: “Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas”. Ir nieko daugiau ten neparašyta, nėra ir LB (priežiūros institucija) nustatyto TPVCAPD įmokų dydžių nustatymo reglamentavimo, kuris, pvz., yra Italijoje…. Teoriškai ir praktiškai tai reiškia, kad kiek Lietuvoje veikiantys draudikai “nustatys” mokėti, tiek ir mokėsite, o jei ginčysitės, pacituos minėto LR TPVCAPD įstatymo straipsnio dalį bei padejuos apie draudikų patiriamus nuostolius, didžiules sąnaudas, ES direktyvomis didinamus maksimalių kompensacijų nukentėjusiems eismo įvykių metu asmenims dydžius... ir todėl būtinus kelti TPVCAPD įkainius visiems.

Lietuvoje draudikų laisvė nustatyti TPVCAPD mokų dydžius yra absoliuti, o tai akivaizdžiai prieštarauja kitų visuomenės grupių, visuomenės bendrojo intereso tikslui. LB, kaip priežiūros institucija privalo, kaip buvo atlikta Italijoje, deramai reglamentuoti TPVCAPD įmokų nustatymą, įpareigoti bet kokias visas Lietuvos teritorijoje veikiančias negyvybės draudimo bendroves sudarinėti TPVCAPD sutartis su vartotojais (nepriklausomai nuo jų buveinės valstybės), įvesti privalomas draudikams objektyvias, "siekiant bendro visuomenės intereso tikslo" visiems suprantamas tvarkas, nuolaidų/priemokų taikymo kriterijus, kitas išlygas draudikų nustatomiems draudimo įmokų dydžiams ir jomis vadovautis.

Dabartinį LR TPVCAP įstatymą kūrė ir vėliau LR Seime "prastūmė” daugiausia su draudikais, Valstybės finansų institucijomis tiesiogiai arba kitaip susiję, tikėtina, ypač suinteresuoti asmenys. Tai - draudikų ir jų parankinių pastangomis sukurtpas ir LR Seime priimtas jiems naudingas įstatymas, kuris labai nenaudingas vartotojams. Daugiau kaip dešimtmetį su draudimu susijusius įstatymus Valstybėje kūrė draudikų inicijuotos ir LR Finansų ministerijos struktūrinių padalinių sudarytos darbo grupės, kuriose daugiau kaip 2/3 narių buvo draudikai ir kiti jų interesus palaikantys asmenys. Vėliau tokie asmenys ėmė vadovauti, kontroliuoti, prižiūrėti, administruoti TPVCAPD sistemą Lietuvoje. Kaip manote, kieno finansinius interesus tokie asmenys galimai gynė ir gina? Tikėtina, jog jie atkakliai gynė, gina ir gins ne visuomenės ar vartotojų (priverstinų draudėjų, apdraustųjų asmenų), o savo asmeninius, dažniausiai, labai konkrečius interesus vartotojų sąskaita. Esame Valstybės priversti sudarinėti TPVCAPD sutartis, jei vairuojame kelių transporto priemones už neriboto dydžio draudikų neaišku kaip nustatinėjamas TPVCAPD įmokas, kadangi TPVCAPD yra privalomas visiems transporto priemonių valdytojams (savininkams), nesvarbu ar tai tampa nepakeliama našta, nors to neleidžia LR Konstitucinio Teismo, ES Teisingumo Teismo jurisprudencija. Valstybė įdavė TPVCAPD vartotojus į draudikų rankas, neužtikrindama deramų teisinių ir kitų būtinų saugiklių prieš galimas draudikų ir su jais susijusių asmenų manipuliacijas ir savivalę. Ką daryti Lietuvos TPVCAPD vartotojams, viršijantiems milijoną asmenų? TPVCAPD atveju pareigą sudaryti draudimo sutartį nustato LR TPVCAPD įstatymas. Tokia pareiga įstatymu nustatoma paprastai siekiant apsaugoti ne tiek draudėjų, kiek trečiųjų asmenų, kuriems žala atsiranda dėl draudėjo veiksmų, teisėtus interesus, t. y. remiantis tam tikru konkrečiu viešuoju interesu. LR Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Remkimės LR Konstitucija, LR KT, ES Teisingumo teismo jurisprudencija ir reguliuokime ūkinę draudikų TPVCAPD  veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.


Nuo 2012-01-01 TPVCAPD sistemos priežiūrą Lietuvoje vykdo LB, anksčiau ją vykdė liūdnai pagarsėjusi Lietuvos draudimo priežiūros komisija (DPK). Supažindinu Jus su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojo Artūro Mackevičiaus nuomone apie DPK ir Biurą, išsakytą www.cargonews.lt:

“Daugiau kaip dešimtmetį pagrindinius su draudimu susijusius įstatymus kūrė draudikų inicijuotos ir finansų ministerijos padalinių sudarytos darbo grupės, kuriose daugiau kaip du trečdaliai narių buvo draudikai ir kiti jų interesus ginantys veikėjai. Neabejotinai turime pasiekti, kad Transporto priemonių draudikų biuro tarybos sudėtis būtų pakeista taip, kad joje daugumą sudarytų draudimo paslaugos vartotojų organizacijų atstovai, vyriausybės atstovai ir tik apie trečdalį – draudikų atstovai. Dabar draudikų biuras nėra valstybinė institucija, tai draudimo įmonių asociacija. Organizacija, veikianti pagal asociacijos veiklos reglamentus, pačių draudikų susikurtus įstatus, yra labiausiai nepriimtinas ir nepasiduodantis nuodugniai kontrolei ar įtakai darinys, įgavęs įstatymines galias vienašališkai valdyti labai dideles finansines apsidraudusiųjų lėšas. Privalomojo draudimo įstatymo 24 str. 1 punktas skelbia, kad „Biuras – draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija, – įsteigta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 ir atliekanti šio įstatymo nustatytas funkcijas“. Veikiausiai draudikai nerado nė vieno naujesnio tokius jų interesus tenkinančio ES teisės akto, kad rėmėsi kažkokia JT pakomitečio rekomendacija beveik iš dinozaurų laikų. Taigi Lietuvoje, jeigu bendrovė nori vykdyti privalomąjį draudimą, privalo įstoti į šią asociaciją. Bet yra ir kita medalio pusė – LR konstitucija draudžia ką nors versti priklausyti kuriai nors asociacijai. Konstitucijos 35 str. Rašoma: „Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas.” DPK nesuinteresuota, kad draudikai išmokėtų kuo didesnes ir teisingesnes išmokas žalą patyrusiems, DPK suinteresuota, kad tie, kurie draudžiasi, sumokėtų kuo didesnes įmokas, ji faktiškai neatstovauja besidraudžiančiųjų interesų, nors LR Draudimo įstatymuose būtent tokia jos yra pagrindinė funkcija. Kuo daugiau draudikai surenka draudimo įmokų, tuo geriau gyvena juos prižiūrinti DPK, ji gali išsimokėti sau didesnius atlyginimus, premijas, įsigyti technikos ir pan. DPK nariu yra buvęs Lietuvos draudikų asociacijos pirmininkas Laurynas Mindaugas Stankevičius, vykdęs aktyvią lobistinę veiklą TPVCAPD įvedimo metu, padėjęs bandant draudikams nustatyti penkis-septynis kartus didesnes privalomas įmokas. Biuro (faktiškai – draudikų asociacijos) direktorius yra buvęs finansų ministras Algimantas Križinauskas, kuris, kaip ir Biuro Teisės departamento direktorė Renata Veselkienė, TPVCAPD įvedimo metu visokeriopai bandė padėti draudikams iš vairuotojų gauti daugiau kaip 0,5 mlrd. Lt perteklinių pinigų. Jokia valstybės atstovų inicijuota ir sukurta kontrolės institucija neturi būti išlaikoma iš kontrolės objektų didėjančių pajamų, nes tada ji suinteresuota prisimerkti, kuomet kontroliuojamieji nepagrįstai kelia kainas, turtėja, išlaidauja paslaugos gavėjų sąskaita, taip vartotojams neužtikrindami žemiausios paslaugų kainos”.

 

 

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 
 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.