Dėmesys eismo saugumui Briuselyje ir Lietuvoje: panašumai ar skirtumai?


2018-11-28

Gintautas Ramaslauskas
Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) transporto politikos sekretorius

Lapkričio 26 d. Briuselyje vyko kelių eismo saugumui skirtas renginys „Nulio link – saugios transporto priemonės, saugūs vairuotojai, saugūs keliai“ ('Towards zero: Safe vehicles, safe drivers, safe roads'), kurį organizavo Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Renginį atidarė ACEA generalinis sekretorius Erik Jonnaert, pagrindinį pranešimą perskaitė Europos Sąjungos Transporto komisarė Violeta Bulc. Komisarė savo kalboje atkreipė dėmesį į automobilizacijos keliamas problemas: eismo įvykius, oro taršą, transporto kamščius. Nors Europos Sąjungai nuo 2001 m. pavyko beveik dvigubai sumažinti žuvusiųjų skaičių, tačiau kasmet ES keliuose vis dar žūsta apie 25 tūkstančius žmonių. Nerimą kelia tai, jog per paskutiniuosius metus sulėtėjo žuvusiųjų skaičiaus mažėjimas, todėl bus labai sunku pasiekti užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. žuvusiųjų ES keliuose skaičių sumažinti iki 15 tūkstančių per metus. V. Bulc kėlė problemą, kad kelių eisme turėtų būti taikoma ta pati nulinės tolerancijos politika žuvusiesiems, kaip yra geležinkeliuose ar oro susisiekime bei pristatė Europos Komisijos parengto trečiojo Mobilumo Paketo svarbiausius momentus kelių eismo saugumo srityje.
Europos Sąjungos Transporto komisarė Violeta BulcRenginyje dalyvavę Europos automobilių bei jų komponentų gamintojų atstovai, politikai, mokslininkai diskutavo apie veiksmingiausias priemones eismo saugumui pagerinti, apie ateities automobilių elektronines saugumo sistemas, savivaldžius automobilius. Automobilių gamintojų atstovai kalbėjo apie jau šiandien naujuose automobiliuose naudojamas aktyvaus saugumo sistemas, tokias kaip avarinio automatinio stabdymo (AEB), eismo juostos kontrolės (LKA), įspėjimo apie leistino važiavimo greičio viršijimą bei panašias. Šių sistemų veikimas renginio dalyviams buvo demonstruojamas virtualios realybės pagalba. Pristatytos priemonės, gerinančios matomumą sunkvežimių vairuotojams, taip siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus eismo dalyvius: pėsčiuosius, dviratininkus, motociklininkus.
Klausant renginio dalyvių pasisakymų apie naujas modernias automobilių saugumo sistemas, saugią kelių infrastruktūrą su įdiegtais išmaniais eismo saugumą gerinančiais bei transporto srautus valdančiais sprendimais, norisi pažvelgti į Lietuvos situaciją saugių automobilių, saugių kelių ir saugių vairuotojų aspektais. Vienas iš renginio dalyvių labai taikliai atsakė į komisarės V. Bulc klausimą, kada ES kelių eisme bus galima kalbėti apie tą pačią nulinės tolerancijos politiką žuvusiesiems, kaip geležinkeliuose – kai kelių infrastruktūra bus tiek pat moderni ir taip pat kokybiškai prižiūrima, kaip ir geležinkelių. Deja, Lietuvos kelių infrastruktūros priežiūra pastaruosius keletą metų eismo dalyviams kelia tik susirūpinimą ir liūdesį. Važiuodami Lenkijos keliais, stebimės ir pavydime kaimynams šios šalies pasiektos pažangos kelių infrastruktūros plėtros srityje. Tuo tarpu mes turime vairuotojų „mirties keliu“ vadinamą Via Baltica, kurios ilgai laukta rekonstrukcija šiuo metu pagaliau vyksta. Jei šis kelias prieš dešimtmetį būtų rekonstruotas į automagistralę, būtų išgelbėta dešimtys, o gal ir šimtai gyvybių. Turime mes ir tikru Lietuvos magistralinių kelių „pasididžiavimu“ tapusį Vilniaus-Utenos kelią, kuriame jokios rekonstrukcijos nevyksta ir neaišku kada vyks. Net sunku pasakyti, kada šis kelias pavojingesnis – žiemą ar gražią karštą vasaros dieną. Netrūksta problemų ir mūsų automagistralėse - nesugebama jų aptverti taip, kad negalėtų įbėgti laukiniai žvėrys, o ir dangos būklė tikrai ne tokia kaip Vakarų Europos šalių magistralėse. Kiekvieną pavasarį vairuodami bandome išvengti duobių, į kurias įvažiavę prakirstume padangą, sulankstytume ratlankį ar net pakabos elementus. Duobių lopymas užsitęsia iki rudens, kad kitą pavasarį vėl kartotųsi tas pats. O kur dar provėžos, po kiekvieno lietaus virstančios pilnais vandens grioviais, keliančiais realų pavojų automobilių ir ypač motociklų vairuotojams? Kalbu ne apie kaimo ar miško keliukus, o apie magistralinius kelius ar sostinės gatves. O kaip dėl labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų ir dviratininkų apsaugos? Kiek turėjo žūti ir būti sužalota žmonių Vilniaus T. Narbuto gatvės perėjoje, kol pagaliau ten buvo pastatytas pėsčiųjų tiltas? Tačiau pėsčiųjų perėjų keturių eismo juostų gatvėse, kur jų būti iš principo negali, dar daug liko. Tai galbūt esame toli pažengę diegdami intelektines transporto sistemas (ITS) mūsų keliuose? Taip, turime greičio matuoklių, kamerų, nuskaitančių automobilių numerius, daviklių, fiksuojančių automobilių svorius ir ašių apkrovas. Tai svarbu, nes saugaus greičio viršijimas – viena iš pagrindinių avarijų priežasčių. Nepaisant teigiamų poslinkių, man seniai įstrigo viena labai „intelektuali“ ir „išmani“ eismo reguliavimo sistema Lietuvoje – leistino greičio automagistralėse nustatymas pagal kalendorių. Ir nesvarbu, kad, pavyzdžiui, šiais metais lapkričio mėnesio viduryje buvo gražūs orai, 15 laipsnių šilumos, o balandžio gale, kai dauguma jau važiuoja vasarinėmis padangomis, vos ne kiekvienais metais pasninga – leistinas greitis nustatomas kalendoriaus pagalba. Kažkodėl kitos ES šalys sėkmingai naudoja automagistralėse kintamos informacijos ženklus, ribojančius greitį priklausomai nuo kritulių kiekio, kelio dangos būklės, eismo intensyvumo ir pan., o mes elgiamės taip pat, kaip ir prieš 20 metų.
Europos Sąjungos Transporto komisarė Violeta BulcGalbūt situacija dėl saugių automobilių geresnė? Deja, dėl visiems žinomų priežasčių lengvųjų automobilių parkas Lietuvoje senas ir neaišku, kiek turės praeiti metų, kad naujausiomis saugumo sistemomis aprūpinti automobiliai, šiandien išvažiuojantys pro gamyklų vartus, sudarytų bent pusę viso mūsų parko. Tuo tarpu viešoje erdvėje neretai pasirodo informacija apie mūsų keliais sėkmingai važinėjančius „monstrus“, sulipdytus iš kelių automobilių, prikeltus antram gyvenimui iš visiško po avarijų likusio laužo, su sugedusiomis ar atjungtomis ABS, ESC ir kitomis jau vakarykštės dienos saugos sistemomis, „iššovusiomis“ saugos oro pagalvėmis. Krovininių automobilių, vykdančių tarptautinius krovinių vežimus, parko būklė neatsilieka nuo Vakarų Europos valstybių vežėjų, bet didžiąją laiko dalį šie automobiliai praleidžia ne Lietuvos keliuose.
Konferencijos metu buvo pristatyti išsamūs tyrimų rezultatai, liudijantys, jog ES šalyse apie 94% avarijų su mirtinomis pasekmėmis įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus. Kalbėję mokslininkai kėlė vairuotojų nedėmesingumo, išsiblaškymo, nepakankamos pagarbos kitiems eismo dalyviams, nereikalingo skubėjimo problemas. Buvo pristatytos automobilių saugos sistemos, skirtos įvertinti vairuotojo dėmesingumui ir atitinkamai reaguoti. Tos pačios problemos nesvetimos ir mums. Kiekvieno Lietuvos miesto gatvėse matome daugybę vairuotojų - „zombių“, įsmeigusių žvilgsnius ne į kelią, o į savo išmaniųjų telefonų ekranus. Nors sankcijos už šiuos pažeidimus Lietuvoje pakankamai griežtos, bet tokių „zombių“ keliuose tik daugėja. Pagarbos kitiems eismo dalyviams ir atsakingo elgesio keliuose taip pat mums dar mokytis ir mokytis.
Ir vėl buvo taikliai reaguota į komisarės V. Bulc pastabą apie saugų oro transportą – vienas iš konferencijos dalyvių palygino vairuotojų ir orlaivių pilotų parengimą bei konstatavo, kad iki šiol ES šalyse net nėra vieningos vairuotojų rengimo sistemos ir metodikos.
Tuo tarpu Lietuvoje pastarosiomis dienomis pagrįstą vežėjų bendruomenės bei vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigų atstovų susirūpinimą sukėlė Švietimo ir mokslo ministerijos parengti vairuotojų profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programų pakeitimai, turintys įsigalioti jau nuo 2019 m. sausio 1 d. Susipažinus su parengtais projektais tampa akivaizdu, kad pasiūlyti pakeitimai nepagerins situacijos eismo saugumo srityje, tačiau tik dar labiau paaštrins skaudžią profesionalių vairuotojų trūkumo problemą Lietuvoje. Siūlomuose pakeitimuose galimai slypi ir tam tikrų įstaigų suinteresuotumas.
Suprantu, kad šie mano pastebėjimai tikrai nėra naujiena nei Lietuvos vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, nei valstybės pareigūnams ir politikams. Visi puikiai matome, kas vyksta mūsų keliuose. Tikiu, kad norime gerų kelių, naujų, saugių ir netaršių automobilių. Patys taip pat privalome prisidėti prie eismo saugumo gerinimo atsakingai elgdamiesi keliuose. Tačiau reikia sprendimų ir iš valstybės institucijų pusės. Mano nuomone, būtina didinti dar 2009 metais ženkliai sumažintą finansavimą keliams bei greičiau spręsti susikaupusias kelių infrastruktūros plėtros bei priežiūros problemas. Svarbu priimti gerai apgalvotus sprendimus dėl vairuotojų rengimo sistemos tobulinimo. Taip pat reikia skatinti naujų saugių ir netaršių lengvųjų automobilių įsigijimą, numatant mokestines ir kitas lengvatas bei skatinimo priemones juos įsigyjantiems Lietuvos gyventojams. Priešingu atveju bus sunku tikėtis ryškaus proveržio eismo saugumo srityje, o mūsų keliuose ir toliau dominuos nesaugūs, orą teršiantys, Vakarų Europos šalių vairuotojų jau „išmesti“ automobiliai.

 

 

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.