Nulupti tris kailius nuo vežėjų - mokesčio už nuvažiuotą atstumą Lietuvos keliais įvedimas – apie ką kalbama viešai ir kas nutylima


2018-12-05

Gintautas Ramaslauskas
Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pradedama aktyviai komentuoti ir keistis nuomonėmis apie Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1250 ir Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1251, kurių tikslas - nustatyti, kad už naudojimąsi kelių infrastruktūra yra renkama kelių rinkliava, priklausanti nuo nuvažiuoto atstumo, transporto priemonės tipo bei ekologinės klasės.

Trys kailiai iš transporto įmoniųNorėčiau pateikti keletą pastebėjimų iš vežėjų pusės šiuo svarbiu klausimu. Vežėjai pritaria, kad toks apmokestinimo būdas būtų teisingesnis nei dabar naudojamos vinjetės ir iš esmės palaiko siūlymą vietoje vinječių įvesti kelių rinkliavas. Nėra teisinga, kai tas pats 11 eurų dienos mokestis mokamas už tai, jog Lietuvoje registruota transporto priemonė nuvažiuoja keletą kilometrų iš įmonės buveinės į pasikrovimo vietą ar, tarkime, į techninių apžiūrų centrą, o kitų šalių transporto priemonės už šį mokestį gali tranzitu kirsti visą Lietuvos teritoriją. Nuvažiuotu atstumu grindžiama kelių apmokestinimo kainodara gali būti svarbus veiksnys skatinant ekologiškesnį ir efektyvesnį kelių transporto priemonių parką ir užtikrinant, kad su kelių naudotojais būtų elgiamasi sąžiningai, o kelių infrastruktūra būtų tvariai finansuojama. Tačiau priimant sprendimus turi būti tinkamai įvertintos visos galimos pasekmės.

Siūlomas apmokestinimas labiausiai įtakos vežėjus, važinėjančius tik Lietuvos keliais. Būtina atkreipti dėmesį, kad šiuo metu kelių naudotojo mokestis mokamas tik už naudojimąsi magistraliniais keliais, o minėtais įstatymų projektais siūloma palikti galimybę Vyriausybei apmokestinti visus kelius. Todėl negalime atmesti tikimybės, kad apmokestinamų kelių tinklas žymiai išsiplės.

Labai svarbus yra ir elektroninių kelių mokesčių sistemų suderinamumo skirtingose Europos Sąjungos šalyse klausimas. Kartu su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESK) nariu Vitu Mačiuliu parengėme šio komiteto nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo ES šalyse. Šioje komiteto nuomonėje akcentavome būtinybę, kad kelių naudotojai (vežėjai) turi turėti galimybę sudaryti sutartį su pasirinktu vienu iš Europos elektroninių kelių rinkliavų tiekėju, kuri leistų vykti per visas ES šalis, kuriose įvesta elektroninė rinkliava, naudojant tik vieną elektroninės rinkliavos prietaisą (OBU). Tokia galimybė ženkliai sumažintų vežėjų patiriamus laiko bei finansinius nuostolius, todėl būtina iš anksto tai įvertinti diegiant elektroninę rinkliavų sistemą Lietuvoje.

Siekiant sumažinti Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių savininkams ar valdytojams, o kartu ir visiems gyventojams padidėsiančią mokestinę naštą, būtų tikslinga palaipsniui atsisakyti mokesčio už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones. Šis mokestis mokamas už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones (automobilius, priekabas, puspriekabes), kurių bendra masė viršija 12 tonų. Šiuo metu metinis mokestis už įregistruotas krovinines transporto priemones svyruoja nuo 86 eurų iki net 1937 eurų. Mokesčio dydis standartiniam vilkiko ir puspriekabės junginiui sudaro apie 400 eurų, sumokėjimas kontroliuojamas atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Europos Komisija, pateikdama siūlymus atsisakyti laikinio apmokestinimo, tuo pačiu pažymėjo, kad metiniai transporto priemonių mokesčiai iš esmės yra mokėjimai, susiję su tuo, kad transporto priemonė per atitinkamą laikotarpį yra registruota mokesčių mokėtojo vardu, taigi visiškai neatspindi, kiek konkrečiai ji naudojasi kelių infrastruktūra. Dėl šių priežasčių transporto priemonių mokesčiai yra neveiksmingi skatinant švaresnę ir efektyvesnę veiklą arba mažinant spūstis.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, inicijuodama minėtus įstatymų projektus, remiasi Europos Komisijos pateiktais siūlymais nuo laikinės apmokestinimo sistemos pereiti prie atstuminės apmokestinimo sistemos, tačiau dėl mums nežinomų priežasčių nutyli ar bent jau neakcentuoja kito kartu su šiais pakeitimais teikiamo Europos Komisijos siūlymo (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52017PC0276&from=EN) iki nulio sumažinti mokesčius už įregistruotas krovinines transporto priemones. Tokiu būdu Europos Komisija siekia valstybes nares paskatinti pereiti prie kelių apmokestinimo atstumo pagrindu, t. y. prie rinkliavų taikymo.

Atsisakius registracijos mokesčių, kaip ir siūlo Europos Komisija, kurių surenkama į Kelių priežiūros ir plėtros programą tik apie 20 mln. eurų, būtų palengvinta padidėjusi mokesčių našta Lietuvos krovininių transporto priemonių savininkams bei išvengta visų susijusių paslaugų bei prekių kainų augimo. Pajamų į Kelių priežiūros ir plėtros programą sumažėjimo nebūtų dėl ženkliai padidėjusių įplaukų iš kelių rinkliavos. Viešai skelbiama, jog iš siūlomų kelių rinkliavų planuojama surinkti virš 100 mln. eurų kasmet, vietoje dabar surenkamų apie 45 mln. eurų už vinjetes. Todėl manau, kad priimant minėtus įstatymų pakeitimus, juose turi būti nustatytos konkrečios datos, kada įsigalios atstuminė kelių mokesčio sistema ir bus panaikintas mokestis už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones.

Kitas svarbus aspektas, kad siūlomas kelių infrastruktūros apmokestinimas palies ir autobusus. Vyriausybė, siekdama skatinti naudotis viešuoju transportu, turėtų atkreipti dėmesį, kad siūlomas apmokestinimas turės nemažą įtaką kelionės kainų augimui tarpmiestiniame susisiekime, kas, savo ruožtu, gali paskatinti žmones vietoje autobuso rinktis lengvąjį automobilį. Siekiant mažinti kelių infrastruktūros apkrovimą, reikėtų galvoti apie lengvatas tarpmiestinio susisiekimo autobusams šalia įstatymų projektuose pateiktų išimčių vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusams.

Taip pat našta ženkliai išaugs N1 klasės transporto priemonėms – transporto priemonėms kroviniams vežti, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 t (lengvasis krovininis automobilis). Iš esmės šios transporto priemonės niekuo nesiskiria nuo M1 klasės transporto priemonių – lengvųjų automobilių, kuriems šis apmokestinimas nėra taikomas. Dažniausiai tai yra identiški automobiliai. Atskirti M1 ir N1 klasės transporto priemones praktiškai įmanoma tik patikrinus jų registracijos dokumentus ar duomenis registracijos bazėse. Be to tikėtina, kad siūlomas N1 klasės transporto priemonių apmokestinimas labiausiai paveiks būtent Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių savininkus, nes keliuose įrengti kontrolės punktai greičiausiai turės sąsajas tik su Lietuvos transporto priemonių registru, o sąsajų su kitų valstybių registrais nebus. Net ir sustabdžius trečiosiose valstybėse (ne ES) registruotas transporto priemones, greičiausiai nebus įmanoma jų identifikuoti, nes jų registracijos liudijimuose gali būti nenurodyta, kad tai yra N1 klasės transporto priemonė. Tokiu būdu bus diskriminuojami Lietuvoje registruotų N1 klasės transporto priemonių savininkai.
Tikimės, jog svarstant minėtus įstatymų projektus bus pakankamai laiko ir galimybių diskusijoms, aptarimams, nuomonių pateikimui, kad būtų tinkamai įvertintos visų suinteresuotų pusių pozicijos ir bendra mokesčių našta Lietuvos vežėjams nepadidėtų.

 

 

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.