...mūsų pačių reikalas


2018-12-19

Kęstutis Bruzgelevičius
iš ciklo LVS suvažiavimo atgarsiai

Pirmiausia reikėtų priminti LVS suvažiavime išsakytą mintį: viena iš skaudžiausių nūdienos problemų, žinoma, vairuotojų stygius. Lietuvos potencialas šioje srityje jau senokai išnaudotas, o valstybė vežėjus paliko gelbėtis patiems. Todėl LVS iniciatyva šiemet ir buvo įkurta UAB „Transakademija“, rengsianti darbui tolimųjų reisų vairuotojus. Ji ir yra tas pačių vežėjų gelbėjimosi reikalas. Šiandien vezejas.eu/lt svečias – bendrovės „Transakademija“ ( www.transakademija.lt  ) direktorius Arūnas MARTINKĖNAS ( tel. +370 60587155 )

Arūnas MartinkėnasGerb. Arūnai, ar ne per drąsus užmojis kuriamą mokyklą pakrikštyti akademija? Tegu ir „Transakademija“, bet vis dėlto...

Mūsų dienomis akademijos vardas „prilipo“ aukštosioms mokykloms, aukščiausio lygio mokslo bei meno įstaigoms, bet juk ne visada taip buvo. Akademijomis vadintos ne tik mokyklos, bet ir mokslo bei meno draugijos, besirūpinusios praktiniais mokslo bei meno reikalais. Mūsų, kaip Jūs sakote, užmojis – pasirūpinti tolimųjų reisų vairuotojų kvalifikacijos kėlimu. Ir ne teoriškai, o labai ir labai praktiškai, nes kaip rodo karti gyvenimo patirtis, vairuotojų rengimo mokyklas baigę žmonės dažniausiai nežino ir nemoka elementarių dalykų, neturi elementarių įgūdžių, būtinų šiam darbui. Mūsų mokykla, kaip ir senovės graikų akademija, prasideda nuo nulio: graikai ją pradėjo šventoje girioje netoli Atėnų, o mes – netoli Vilniaus, ant kalno, tegu ir ne švento, kur tokių šiais laikais rasi? Tad ir mūsų adresas toks: Kalno g. 92, Galinės kaimas, Vilniaus raj.

Ką gi, tada pradėkime nuo abėcėlinių dalykų ir pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra „mes“? Juk nuo akademijos steigėjų didžia dalimi priklauso ir priklausys kur link bus einama, kokių tikslų bus siekiama, kokie uždaviniai keliami organizacijos darbuotojams?

„Transakademija“ yra uždaroji akcinė bendrovė, kurią sudaro septynetas akcininkų – transporto įmonių savininkai arba žmonės, kurių gyvenimas bei darbas susijęs su kelių transportu. Visi jie puikiai žino mūsų vežėjų ir kasdienius rūpesčius, ir problemas, kurios netruks užgriūti, jei nebus nieko daroma nuo jų iš anksto apsidrausti. Aš esu vienas iš tų akcininkų, bendru sutarimu įgaliotas eiti direktoriaus pareigas. Iš karto galiu pasakyti, kad, siekdamas sužinoti kokių žinių reikia vairuotojui, kokios būtų naudingiausios mokymo programos ir metodikos, įsidarbinau tolimųjų reisų vairuotoju, įsigilinau į šios profesijos žmonių gyvenimą ir jiems iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus. Dirbau ir vilkikais su tentinėmis puspriekabėmis, ir autovežių vairuotoju. Šios „studijos“ bei racionalių sprendimų paieška užtruko 4 metus, tad dabar neabejoju, kad turėsiu ką pasakyti ir parodyti mūsų akademijos lankytojams.

Kiekviena tokio tipo mokykla neišvengiamai susiduria su trimis milžiniškomis problemomis, kurios bematant gali paskandinti pačią gražiausią idėją: patalpos, dėstytojai, įranga...

Kodėl tik trimis? Tų problemų yra arba gali būti ir tuzinas: finansai, mokymo programos, norinčių pas mus mokytis profesinis pasirengimas, kontroliuojančių institucijų požiūris, tiek dabar galiojantys skylėti teisės aktai, tiek ne mažiau prieštaringi jų keitimo projektai... Visko nė neišvardinsi. Bet tokia mūsų gyvenimo realybė, su tuo privalai susitaikyti ir ieškoti būdų kylančioms problemoms įveikti. Vienam žmogui šitai padaryti praktiškai neįmanoma, o mūsų septyni! Pagaliau visi puikiai žino, kad naujos idėjos įgyvendinimui reikia ne tik tam tikrų finansinių resursų, bet ir laiko. Su finansais mums gali padėti bankai, bet su laiku nepadės niekas, o gerų vairuotojų verkiant reikia jau šiandien.

TransakademijaTad, kaip supratau, juos taip pat pradėsite rengti nuo nulio, ar nuo kokio nors kito lygmens? Pavyzdžiui, jau turinčius C kategorijos vairuotojo pažymėjimą?


Mūsų planuose tai yra, tik šiek tiek vėliau dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, norint tokius planus įgyvendinti, akademija turi tvirtai atsistoti ant kojų. Antroji, mano manymu, kur kas svarbesnė, nes aktualesnė: būtina iki vairuotojo darbui reikalingos kondicijos subrandinti žmones jau turinčius CE vairuotojo kategoriją, tačiau neturinčius praktinių įgūdžių. Iš principo to turėtų išmokyti šios kategorijos vairuotojus rengiančios mokyklos, tačiau jos dažniausiai neturi nei tinkamos technikos, nei mokytojų, gerai žinančių tolimųjų reisų vairuotojo darbo specifiką. Tai jokiu būdu nereiškia, kad tie žmonės blogi pedagogai, dauguma jų yra aukščiausio lygio specialistai, jie tiesiog dirba pagal ne visai tinkamą mokymo programą. Ja vadovaudamasis dar gali išmokyti šiaip taip vairuoti, tačiau šito maža, pernelyg maža, tad į bet kurią transporto įmonę atėjęs naujas vairuotojas bent keletą mėnesių padirbėja stažuotoju idant perprastų šio darbo subtilybes. Gerai jei tokioje įmonėje yra vienas kitas patyręs senbuvis, turintis kantrybės, bet dažniausiai neturintis pedagogo gyslelės, todėl mokymo procesas užtrunka ilgiau. Tačiau jei tokio žmogaus nėra, viskas lieka vos ne savieigai. Šiuo požiūriu labiausiai kenčia vairuotojai, pasiryžę dirbti autovežiais.

TransakademijaAutovežiais? O kodėl būtent jais? Negi jų vairavimas kuo nors iš principo skiriasi nuo vilkiko su tentine puspriekabe ar, pavyzdžiui, refrižeratoriumi?

Pradėkime nuo to, kas yra vairuotojas? Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad vairuotojų darbas yra vairavimas. Jeigu iš tikrųjų būtų taip, tad kodėl baigusiems vairavimo mokyklas žmonėms reikia dar mokytis dirbti vilkiko, autovežio ar kito transporto vairuotojo darbo? Atsakymas paprastas, tik labai ilgas. Šį darbą dirbantiems žmonėms reikia mokėti ir išmanyti darbo ir poilsio laiko režimą, CMR konvenciją ir muitinės dokumentus (teisės sritis), draudimo dokumentų pildymą, turėti nemažai mechanikos žinių, mokėti užsienio kalbų (ar bent pagrindines frazes, naudojamas darbe), jis turi būti pakankamai fiziškai ištvermingas ir psichologiškai stabilus. Taigi, vairavimas – tik maža vairuotojo darbo dalis, todėl ši profesija atitinka visus aukštos kvalifikacijos darbų reikalavimus.
O dabar – konkrečiai apie autovežių vairuotojus ir jų darbo specifiką. Didžia dalimi ją nulemia tai, kad vairuotojai dirba žemose ir dėl tos priežasties gana ankštose kabinose su viena miegama vieta. Stažuotojui mokytis darbo vietoje yra nepaprastai sunku, net jeigu mokymosi aplinka tinkama, o mokytojas nusiteikęs labai geranoriškai. Tačiau jiems abejiems gyvenimo sąlygos tampa, sakykim tiesiai, baisios. Baisesnės būtų nebent jei tektų miegoti ant sąstato lauke. Mokymosi metu stažuotojai miega tarp sėdynių, nes daugiau nėra kur. Ir dar viena problema – pasikrovimų ir išsikrovimų skaičius mokymo metu gali būti nedidelis, o juk nuo jo priklauso mokymosi rezultatai. Įtakos turi ir įvairiausios nenumatytos aplinkybės – technikos gedimai arba kitos problemos, kurių įtakoti nei įmonė, nei vairuotojas negali. Mūsų mokymo centre šių problemų paprasčiausiai nėra: mokiniai visą dieną krauna ir iškrauna autovežį, miega bendrabutyje, o jų maitinimas įskaičiuotas į mokymų kainą. Kadangi autovežio vairuotojo darbas yra neblogai apmokamas, tai mums malonu prisidėti prie žmonių svajonių išsipildymo.

Tad galiu drąsiai spėti, kad jūsiškė akademija darbą pradės nuo autovežių vairuotojų?

Galite ir nespėlioti, nes tokį darbą ji jau pradėjo. Jau turime ir tikrą autovežį, žinoma, savą, lietuvišką „Rimo“, pagamintą Kaune, bendrovėje „Patikima linija“. Jis ir yra pagrindinis mūsų akademijos mokytojas.

TransakademijaTačiau, kiek teko girdėti, skirtingų gamintojų konstrukcijos gerokai skiriasi viena nuo kitos. Ar nebus jūsų „akademikui“ problemų, jeigu darbdavys pasiūlys jam, pavyzdžiui, austrišką „Kässboh­rer“, prancūzišką „Lohr“, itališką „Rolfo“ ar kurio nors kito gamintojo, kurių Europoje yra ar iki krizės buvo, bemaž dvi dešimtys, autovežį?

Į Jūsų klausimą atsakysiu klausimu: su kokiomis problemomis gali susidurti vairuotojas, persėdęs iš vieno gamintojo vilkiko, tarkim kad ir DAF, MAN, „Volvo“ ar bet kurio kito į, pavyzdžiui, „Scania“? Arba atvirkščiai... Detalėmis jie visi skirsis, tačiau jos dažniausia bus pastebimos kalbant apie komforto dalykus, kurie labiau susiję su pripratimu, negu realia įtaka. Iš esmės ne kažin kiek skiriasi ir autovežiai: jų gamintojų technologiniai ir konstrukciniai sprendimai panašūs, nes visi inžinieriai priversti spręsti identiškus uždavinius. Svarbiausia – kad vairuotojas žinotų, kaip reikia teisingai pasikrauti, kad bendras sąstato aukštis ir ilgis sumažėtų. Suvokęs principinius dalykus, žmogus keletą metų dirbęs, pavyzdžiui, su LOHR autovežiais, tikrai neturės problemų su RIMO platforma. Ir atvirkščiai. Čia svarbiausia – mąstymas. Gerų vairuotojų nėra, yra gerai nuvažiuotos atkarpos. Geri šios srities darbuotojai yra, pirmiausia, mąstantys ir atsargūs. To mes praktikoje ir mokome, nuolatos sudarydami nestandartines situacijas, kad vairuotojas išmokų daryti teisingas išvadas. Tai padeda racionaliau dirbti ir išvengti nuostolių.

O dabar paklausiu iš pirmo žvilgsnio gal ir juokingo, tačiau šiais laikais gan aktualaus klausimo: o jūsiškėje akademijoje vairuotojai ant autovežio varinės tikrus automobilius, ar, kaip dabar dažnai mėgstama daryti, virtualius kompiuteryje?

Jeigu už transportuojant apgadintus automobilius būtų galima mokėti virtualiais pinigais, tai, žinoma, galima būtų mokytis ir taip, tačiau, deja... Tad ant tikros platformos teks varinėti tikrus automobilius, kitaip tie mokslai gali baigtis kaip tam pasakos kalvio mokiniui, kuris tik stebėjo „mokymo procesą“ – tikrų tikriausiu šnypštuku. Kad taip nenutiktų, mūsų „studentams“ reikės gerokai paplušėti, užtat baigus mokslus jiems neteks valgyti stažuotojo duonos, o darbdavys galės leisti jiems savarankiškai dirbti.

O ką priimsite į šią akademiją?

Pirmai pradžiai orientuojamės į CE kategoriją turinčius vairuotojus iš Lietuvos ir aplinkinių šalių, tad užsiėmimai gali vykti ir rusų kalba. Besimokančius apgyvendiname Vilniuje, į užsiėmimų vietą Galinės kaime atvežame savo transportu. Kursus baigę vairuotojai gaus 95 kodą, kuris bus pripažįstamas visoje ES, tad beliks jiems palinkėti gero kelio.

Tad ir palinkėkime sėkmės ir jiems, ir „Transakademijai“ !

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 

Toyota ir Lexus automobiliai LVS darbuotojams ir nariams

Toyota automobilių pirkimas

 

Suminė darbo laiko apskaita transporto įmonėms

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.