Aplinkos tarša ir kelių transportas Europos Sąjungoje – ar bus rasti visoms suinteresuotoms pusėms priimtini sprendimai?


2019-03-08

Gintautas Ramaslauskas
Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius

Dekarbonizacijos konferencijaTarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) kartu su Europos Sąjungos Tarybai šiuo metu pirmininkaujančia Rumunija kovo 6 d. Briuselyje surengė konferenciją, skirtą kelių transporto dekarbonizacijos problemos sprendimui, pasitelkiant kelių naudotojų rinkliavas – „Driving decarbonisation through road user charging – will it work?“

Pats renginio pavadinimas aiškiai nusako kryptį, kurią pasirinko ES institucijos, siekiančios visiškai dekarbonizuoti kelių transportą – tai kelių naudotojų rinkliavų bazės išplėtimas, įtraukiant vis naujus išorinius kaštus bei apmokestinant naujas kelių naudotojų grupes. Konferencijos metu buvo siekiama pristatyti ES politikų, kelių transporto verslo atstovų ir aplinkosaugos organizacijų pozicijas šiais klausimais bei bandyti rasti galimus visoms suinteresuotoms grupėms priimtinus sprendimus. 

Konferencijos atidarymo kalboje Rumunijos Transporto ministerijos valstybės sekretorius Ion Iordăchescu išvardino prioritetus pirmininkavimo Europos Tarybai metu, o kaip svarbiausią Rumunijos problemą įvardino prastą kelių infrastruktūrą. 

Įdomų pranešimą perskaitė UPS viceprezidentė Cristina Falcone, pristačiusi šios pasaulinės kompanijos, pergabenančios apie 3% viso pasaulio BVP, pasiekimus. UPS jau šiuo metu valdo virš 10 tūkstančių alternatyviais degalais varomų sunkvežimių parką. Kaip vieną iš galimybių mažinti krovininių transporto priemonių srautus ES keliuose, o kartu ir CO 2 išmetimus, įvardijo galimybę visoje ES leisti naudoti 25,25 metrų ilgio Europinės modulinės koncepcijos transporto junginius, dar vadinamus Eco-Combi. Tokių junginių platus panaudojimas leistų beveik trečdaliu sumažinti sunkvežimių srautą magistraliniuose keliuose bei padėtų spręsti vairuotojų trūkumo problemą. Kalbėdama apie kelių naudotojų apmokestinimą, atkreipė dėmesį į vežėjams smarkiai trukdančią elektroninių kelių rinkliavų nesuderinamumo tarpusavyje problemą.

Diskusijai konferencijoje buvo pakviesti Europos Komisijos (EK) transporto direktorato (DG MOVE) generalinio direktoriaus pavaduotojas Matthew Baldwin, Austrijos federalinių komercijos rūmų atstovas, kartu ir 500 sunkvežimių parką valdančios įmonės vadovas Alexander Klacska, tarptautinio keleivinio transporto įmonės „FlixBus“ viceprezidentas Max Zeumer ir aplinkosaugąatstovaujančios organizacijos „Transport & Environment“ vadovas William Todts. Organizatorių pateiktus klausimus galėjo vertinti ir visi konferencijos dalyviai, balsuodami specialiais elektroniniais prietaisais. Tai tikrai puikus konferencijos organizatorių sprendimas, suteikęs įdomios informacijos. Apie 80% dalyvių pasisakė už tai, kad teigiamų rezultatų transporto dekarbonizacijos srityje galima pasiekti tik sudarius vienodas sąlygas visoms transporto rūšims vystytis bei siekti ekologiškumo. Kartu apie 55% konferencijos dalyvių palaikė nuomonę, kad ES valstybės turėtų ženkliai daugiau investuoti į naujų, ekologiškų degalų rūšių infrastruktūrą. 

EK atstovas M. Baldwin atkreipė dėmesį, kad transportas sukelia apie 25% visų CO 2 išmetimų, tačiau jam greitai buvo paprieštarauta, kad didžiąją šių išmetimų dalį sudaro lengvieji automobiliai, o komercinis transportas (sunkvežimiai ir autobusai) sudaro tik apie 7% viso kelių transporto teršalų kiekio. Aplinkosaugininkų atstovas laikėsi nuomonės, kad reikia siekti visiškai pereiti prie „nulinio išmetimo“, t. y. elektrinių transporto priemonių. Tačiau tokį požiūrį sukritikavo Austrijos vežėjų atstovas, pateikdamas pavyzdį, jog Lenkijoje 95% elektros energijos pagaminama deginant anglį, tai kokia gali būti kalba apie ekologiškumą, jei platus elektromobilių panaudojimas ženkliai padidintų neekologiškai pagamintos elektros energijos suvartojimą. Todėl būtina siekti ne tik transporto, bet ir kitų šakų perėjimo prie netaršių energijos šaltinių. 

Daug kritikos EK atstovas sulaukė ir dėl siūlymo į Mobilumo Paketą įtraukti nuostatą privalomai gražinti sunkvežimius į jų registracijos šalį kas tris ar keturias savaites. Akivaizdu, kad toks absurdiškas reikalavimas sukeltų papildomas grūstis keliuose ir didintų CO 2 išmetimus. Išklausęs kelių transporto sektoriaus atstovų pasisakymų jis pripažino, kad EK nepalaiko siūlymo privalomai gražinti automobilius į jų registracijos šalį.

Įdomiai nuskambėjo „Transport & Environment“ vadovo W. Todts teiginys, kad šiuo metu transporto paslaugos yra per daug pigios. Kaip pavyzdį jis pateikė elektroninę prekybą, kai internetu nusipirkus dantų šepetėlį, jis į namus pristatomas nemokamai. Tačiau nemokamų pietų nebūna. Tokio nemokamo pristatymo kaina – dešimtys tūkstančių furgonų, nuolat važinėjančių miestų gatvėse ir didinančių grūstis bei oro užterštumą. 

Išsamiai konferencijos metu aptartas ES institucijose šiuo metu svarstomas naujas taip vadinamos Eurovinjetės direktyvos projektas. Net patys projekto rengėjai – EK sutiko, kad vien tik papildomas kelių naudotojų apmokestinimas neišspręs dekarbonizacijos problemos. Austrijos vežėjų atstovas išsakė mintį, kad vežėjai galbūt pritartų didesniam apmokestinimui, tačiau tik su viena sąlyga – visos kelių rinkliavų pajamos turi būti skiriamos kelių infrastruktūros finansavimui. Jis taikliai pastebėjo, jog šiuo metu apie 60% krovinio vežimo kelių transportu kainos sudaro įvairūs mokesčiai. Ar bus ES vartotojai pasirengę pritarti dar didesnei naštai?

EK atstovas M. Baldwin atsakė, jog tam, kad visos iš kelių rinkliavų gautos pajamos būtų skiriamos kelių infrastruktūros finansavimui, nepritaria daugelis ES valstybių-narių. Su šia problema susiduriame ir Lietuvoje, kur tik 45% akcizo pajamų už parduotus degalus skiriama kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui. Iki 2008 metų šis dydis pas mus siekė 80%. Nors nuo krizės pabaigos praėjo jau dešimt metų, tačiau grįžti prie buvusio finansavimo nesiruošiama. Dėl to mes visi, kelių naudotojai, nejaučiame jokios savo sumokėtų mokesčių grąžos ir nematome jų prasmės, būdami priversti laužyti automobilius nuolatinėse „pavasarinėse“ kelių duobėse. 

Ypač absurdiškai atrodo ketinimas didinti kelių rinkliavas tolimojo ir tarptautinio susisiekimo autobusams. ES institucijos siekia mažinti lengvųjų automobilių srautus keliuose, skatina gyventojus rinktis viešąjį transportą ir tuo pačiu metu siūlo didinti kelių mokesčius, dėl ko neišvengiamai brangs kelionės autobusais. „FlixBus“ pateikė savo skaičiavimus, jog dėl šių siūlymų sąnaudos vienam tarptautiniuose maršrutuose dirbančiam autobusui, kurio metinė rida yra 200000 km, padidės apie 42000 €. Gal kai kuriems politikams atrodo, kad pabrangus autobusų bilietams, visi piliečiai greičiau atsisakys kelionių nuosavais automobiliais?

Konferenciją apibendrinęs IRU prezidentas Christian Labrot teigė, jog kelių transportas yra neatsiejamas visos ES ekonomikos klestėjimo veiksnys, todėl reikia siekti gerinti prekių ir piliečių mobilumą, pajamas iš kelių rinkliavų nukreipiant infrastruktūros plėtrai. Kaip dažniausiai būna panašiuose renginiuose, skirtingų grupių atstovų nuomonės gana smarkiai skyrėsi. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad visi iš esmės pritarė būtinybei toliau mažinti kelių transporto keliamus neigiamus veiksnius: aplinkos taršą, CO 2 emisijas, grūstis keliuose, eismo įvykių tragiškas pasekmes. 

Tačiau vieningos nuomonės, kaip tą pasiekti, kol kas nėra. Vien tik mokesčių didinimas kelių naudotojams problemos tikrai neišspręs, o išaugusius transportavimo kaštus galų gale padengsime visi mes – ES gyventojai. ES nėra izoliuota rinka, konkuruojama su galingais globalaus pasaulio žaidėjais, visų pirma tokiais kaip JAV ir Kinija. Todėl manau, kad ES prioritetu turėtų būti siekis užtikrinti visos ES ekonominį konkurencingumą pasauliniu lygiu, kartu sudarant lygias konkurencines sąlygas ir galimybes ES viduje tiek skirtingoms transporto rūšims, tiek ir skirtingų šalių-narių vežėjams. Deja, kol kas matome atvirkščius dalykus: bandymus proteguoti tam tikras transporto rūšis kitų sąskaita, fragmentuoti krovinių gabenimo rinką, nustatant atvirai protekcionistinius ribojimus kai kuriems rinkos dalyviams.

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.