125 kūrybos metai


2019-06-20

Kęstutis Bruzgelevičius

Straipsnio fotogalerija

Pradžia – dvivietis „krepšelis“

Kęstuio Bruzgelevičiaus fotografijosDaugiau kaip 100 metų automobilius gaminančių bendrovių pasaulyje galima suskaičiuoti, ko gero, ant pirštų. O besirengiančių švęsti savo 125 metų jubiliejų, tų pirštų pakaktų ir ant vienos rankos. Vienas iš tų pirštų ir būtų „Renault“. Dar XIX a. besibaigiant, jauno vaikinuko Lui Reno sukurtas, nors, tiesą sakant, iš pagrindų perdarytas „De Dion-Bouton“ triratukas tapo nedideliu dviviečiu automobiliuku, sugebėjusiu įveikti tada sunkiai įsivaizduojamą 13 proc. įkalnę ir pasiekti net 45 km/val. greitį. «Renault Voiturette» arba lietuviškai krepšys, tapo milžiniškos „Renault“ lengvųjų automobilių, autobusų, įvairiausių sunkvežimių ir netgi tankų šeimynos pradininku.
Tačiau XX a. pabaigoje įsisiautėję globalizacijos vėjai įnešė į šios bendrovės gyvenimą reikšmingų permainų. Lengvųjų „Renault“ automobilių gamintojai sudarė sąjungą su japonų „Nissan“, o 2001 metais sunkvežimių gamintojas „Renault V.I.“ tapo „Volvo Trucks“ nuosavybe ir gavo naują vardą „Renault Trucks“. Nuo to laiko daugelis šios tarptautinės korporacijos renginių vyksta dalyvaujant tiek prancūzų, tiek ir švedų specialistams, o juose gali susipažinti ir su „Renault“, ir su „Volvo“ inžinierių pasiekimais.

Kęstuio Bruzgelevičiaus fotografijosPamatyti ir išbandyti

Ne išimtis buvo ir gegužės mėnesį Lenkijoje mokymo, treniruočių ir lenktynių trasoje „Tor Modlin“ netoli Varšuvos vykęs „Volvo Trucks“ bei „Renault Trucks“ naujienų pristatymas Baltijos šalių žurnalistams. Nuo daugelio kitų panašaus tipo renginių šis skyrėsi tuo, kad buvo organizuoti ne įprasti bandomieji važiavimai bendro naudojimo keliuose, o uždaroje teritorijoje, „prifarširuotoje“ tokių kliūčių, kokias vairuotojai kelyje iš paskutiniųjų stengiasi išvengti.
Tokiu renginiu organizatoriai taikėsi iš karto į du zuikius. Toli gražu ne visi žurnalistai, net ir rašantys automobilizmo temomis, turi teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones, taigi išvažiuoti į gatves galėjo sėdėdami tik keleivio vietoje. Pabandyti vairuoti 40 tonų autotraukinį gali tik tokio pobūdžio renginyje, kuris daug kam tampa „pradžios mokykla“. Antra vertus, kliūtys, įrengtos tokioje mokomojoje trasoje, ne mažiau gera mokykla ir labiau patyrusiems kolegoms. O galimybė „palenktyniauti“ vilkikais slalomo trasoje – toks puikus savo galimybių ir sugebėjimų išbandymas, kad net CE teises turėję žurnalistai nepanoro važiuoti į Varšuvos gatves, kuriose daugiau laiko praleisi stovėdamas milžiniškose spūstyse, negu važiuodamas. Juolab kad progų pamatyti ir čia pat išbandyti abiejų sunkvežimius gaminančių bendrovių produkciją buvo apstu ir „Tor Modlin“ teritorijoje.

Naujienų daug, o laiko...

Iš karto derėtų pasakyti, kad po pernai rudenį Hanoveryje vykusios didžiausios pasaulyje komercinio transporto parodos IAA, kuriai „taupomos“ visos gamintojų naujienos, šio renginio organizatoriai nepuolė rodyti visko. Tai būtų neįmanoma ir netgi nereikalinga, juolab kad naujienų abiejų bendrovių inžinieriai turi daug, o laiko, kaip paprastai yra mūsų gyvenime, stinga. Tad labai apdairiai apsiribota naujienomis, kurios šiuo metu – pačios aktualiausios. Ir viena iš aktualiausių, be abejo, ekologija.
Gamtosaugos problemų spaudžiami politikai jau daugybę metų griežtina ekologinius reikalavimus sunkvežimiams ir kuo toliau, tuo labiau jie griežtėja, netgi, sakyčiau, žiaurėja. Mokslininkai jau neabejoja, kad pasaulis sparčiai artėja prie ribos, už kurios naftos produktų naudojimas variklių degalams vien ekologijos sumetimais bus arba labai smarkiai apribotas, ar netgi visai uždraustas. Tačiau visi puikiai supranta, kad be transporto žmonija neišgyventų nė dienos, tad šiuo metu, galima sakyti, karštligiškai ieškoma alternatyvų. Jos yra kelios.

Mažiausiai stresų kelianti – tolimesnis dyzelinių variklių tobulinimas. Lyginant su ankstesnių kartų dyzeliais, šiuolaikiniai varikliai net ne procentais, o kartais yra ekologiškai švaresni, tylesni ir galingesni. Šiuo požiūriu buvo ypač įdomu susipažinti su „Volvo FH“ vilkiko nauja variklio modifikacija D13TC, kurioje atgimė prieš keletą dešimtmečių švedų sunkvežimiuose naudota turbojunginio (Turbo Compaund) sistema. Jos esmė – naujajame D13TC variklyje atsirandanti perteklinė išmetamųjų dujų energija ne išmetama „į kaminą“, o panaudojama sukti papildomai turbinai, montuojamai išmetimo kolektoriuje. Jos dėka variklio sukimo momentas padidėja 300 Nm, tad dabar populiariausiose 460 ir 500 AG varikliuose jis yra 2600 ir 2800 Nm.
O degalų sąnaudos sumažėjo dar 7 proc. lyginant su vos prieš keletą metų buvusiu itin moderniu, taupiu ir ekologišku varikliu D13K. Savaime suprantama, kad degalų tokių sąnaudų mažėjimo vien turbojunginiu nepasieksi, tad D13TC buvo panaudoti nauji stūmokliai, turintys bangos formos dugną, kurio dėka geriau ir efektyviau sudega degalai, o jų energija nukreipiama į cilindro centrą. Tiesą sakant, negali nesistebėti: variklių stūmokliai nuolat tobulinami nuo tada, kai jie atsirado, o mokslininkai vis dar randa galimybių juos padaryti dar tobulesnius.
Ir ne tik juos. Jau seniai pastebėta, kad vieno agregato ar mechanizmo patobulinimu reikšmingesnių rezultatų nepasieksi – būtini kompleksiniai sprendimai, kurios nulemia skirtingų sričių specialistų bendros pastangos. Jų dėka naujausiuose Volvo FH vilkikuose atsirado naujas tolimiems vežimams pritaikytas programinės įrangos paketas, vadinamas „I-Save“ (lietuviškai jį reikėtų, ko gero, versti kūrybiškai degalų efektyvumas. Jame ir atnaujinta žemėlapiais paremta „I-See“ sistema, ir su ja suderinta bei tolimiems vežimams geriau pritaikyta pavarų jungimo strategija, ir nauja degalus padedanti taupyti galinė ašis...
Daugybė naujovių, deja, susipažinti su visomis ir laiko per mažai, ir kelias – ne tas. Nepatikrinom, ar tikrai 7 proc. degalų reikia atnaujintajam FH vilkikui, tačiau tapo aišku, kad „Volvo Trucks“ inžinieriai dykai duonos nevalgo ir jų darbais galima ramiai pasitikėti. Beje, „Volvo FH“ su „I-Save“ paketu jau siūlomas Europos rinkose.

Kęstuio Bruzgelevičiaus fotografijosNuskriaustasis D bando atsigriebti

„Renault“ stovykloje naujienų šį kartą mažiau ir tai nieko nuostabaus. Tik ką visą savąją sunkvežimių gamybos programą iš pagrindų atnaujinusi ir „Metų sunkvežimio 2015“ laurus „nuskynusi“ prancūzų-švedų bendrovė dabar nusprendė daugiau dėmesio skirti distribuciniams savo modeliams. Tai irgi nieko nuostabaus, nes atnaujindama visą komercinio transporto šeimyną „Renault“ vis dėlto daugiausia dėmesio skyrė flagmanams – fantastiškąjį „Magnum“ pakeitusiems T serijos vilkikams. Nors dizaino požiūriu jie toli gražu ne visiems priimtini, tačiau techniniu drąsiai gali varžytis su bet kuriuo modeliu iš didžiojo septyneto grupės. O štai „mažyliai“ iš D šeimynos akivaizdžiai liko T serijos šešėlyje. Jie ir parodose slėpėsi tarsi nuošaliau, ir žurnalistams niekad nebuvo pasiūlyti bandomuosiuose važiavimuose. Nesu tikras, tačiau parodose matyti modeliai kėlė įtarimų, kad estetinius T serijos konstravimo principus pritaikius ir D serijos „mažyliams“, turėjo nukentėti jų aerodinamika.
Įtarimus patvirtino „Renault“ darbuotojų organizuotas eksperimentinio sunkvežimio „Urban Lab 2“ tyrimų projektas, tad belieka tik pacituoti spaudos konferencijoje išgirstą išvadą: „mūsų inžinieriai optimizavo D serijos sunkvežimių oro srautų tekėjimą, taip sumažindami ir degalų sąnaudas, ir anglies dvideginio emisiją. Dabar šie modeliai siūlomi su naujais oro aptakais ir nauju reguliuojamu oro aptaku stoge, kurį galima pritaikyti bet kokiam kėbulo tipui“.
Modernizuoti DTI 5, DTI 8 bei DTI 11 varikliai, kuriuose montuojami naujos kartos kietųjų dalelių filtrai, atitinka reikalavimus, kuriuos kelia Euro 6 D pakopos reglamentas. Taigi dyzelis kol kas spėja koja kojon su pačiais griežčiausiais gamtosaugininkų reikalavimais.

Kol kas...

Tačiau jie griežtėja, atrodytų, ne dienomis, o valandomis, tad gamintojai jau kuo rimčiausiai galvoja apie alternatyvius degalus. Tiesą sakant, negeras žodis „galvoja“. Didieji Europos automobilių gamintojai jau seniausiai turi sukūrę sunkvežimių modelius, varomus tiek natūraliomis gamtinėmis dujomis, tiek suskystintomis. Nemažai jų važinėja ir miestų gatvėse, tačiau kol kas galima sakyti minimaliais kiekiais ir atskiruose miestuose ar regionuose. Kodėl taip yra – atskiro straipsnio verta tema, o pamatyti ir išbandyti tokius sunkvežimius galima buvo ir „Tor Modlin“ trasoje. Atvirai pasakius – nieko ypatinga: jei nežinotum, kad važiuoji dujomis, to net nepastebėtum.

Šimtametis ilgesys

O štai su elektra – situacija visai kitokia. Apie elektros įkinkymą transporte šnekų be galo daug, tačiau visiems, ko gero, daugiau negu akivaizdu: kol nebus sukurti iš principo nauji elektros energijos šaltiniai, su dabartiniais kaip buvo, taip ir liks trypčiojama vietoje. Juk tai, kad su šiuolaikiniais akumuliatoriais automobiliai kasmet nuvažiuoja dešimtį kitą ar netgi 100 km toliau iš principo nieko nereiškia. Elektromobilio istorija senesnė už automobilio, varomo vidaus degimo varikliu, tačiau per vos ne pusantro šimto metų, kaip būtų pasakęs E.M. Remarkas, elektromobilių fronte nieko naujo.
Taip, yra prikurta nemažai elektrinių lengvųjų automobilių, yra vienas kitas krovininis furgonas, elektrinių vidutinės keliamosios galios sunkvežimių turi ir vienas kitas gamintojas. Tačiau vėl gi – apie tai daugiau kalbama, negu demonstruojami kokie nors komerciniai rezultatai. Štai ir šiame renginyje nemažai pasakota apie naujuosius 16 t „Volvo FL Electric“ ir 27 t „Volvo FE Electric“, nuotraukose parodyti ir analogiški „Renault“ modeliai, tačiau trasoje išbandyti galėjome vienintelį „Renault Master Z.E.“, turintį vos 57 kW (76 AG) elektrinį motorą.
Ką veikti su tokia galia, – pagalvojau sėsdamas prie jo vairo, kai dyzeliniai jo broliai turi dvigubai ir vos ne trigubai galingesnius variklius? Tačiau kai šis „nebylys“ veržliai“ ir be jokio garso nuplaukė link slalomo aikštės ir kai posūkiuose ėmė žvygčioti padangos, tapo aišku – tokia turėtų būti automobilio ateitis. Tylūs varikliai, švarus oras, nepaprastai patogus ir lengvas valdymas... Tik iš kur gauti pakankamai elektros?

 

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 
 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.