LVS neigiamai vertina skubotai siūlomą koeficientą 1.5


2019-10-10

LVS info

Finansų ministerijai 2019-10-10 Nr. 2019/10-01
Į 2019-10-07 Nr. (14.12-01)-6K-1905196

 

 

DĖL KOMANDIRUOČIŲ SĄNAUDŲ ATSKAITYMO IŠ PAJAMŲ TAISYKLIŲ PAKEITIMO PROJEKTO

Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) išnagrinėjo Finansų ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 ,,Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

Nepritariame projekto siūlymui šiuo metu galiojantį 1,3 koeficientą, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti mokama neapmokestinamųjų dienpinigių suma, didinti iki 1,5 dėl šių priežasčių:

1. Konkurencinė aplinka. Pagrindiniai Lietuvos vežėjų konkurentai bendroje Europos Sąjungos transporto paslaugų rinkoje – Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos bei kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių vežėjai. Vairuotojų darbo apmokėjimo sistemos visose šiose valstybėse yra labai panašios – minimali alga ir neapmokestinami komandiruočių dienpinigiai, todėl jų vežėjų sąnaudos vairuotojų atlyginimams yra mažesnės, lyginant su Lietuvos įmonėmis dėl pas mus taikomo koeficiento 1,3. Padidinus šį koeficientą iki 1,5, mūsų vežėjai taptų nekonkurencingi ir būtų priversti uždaryti arba iškelti savo verslus į kitas ES šalis, visų pirma į Lenkiją, kur verslo aplinka yra ženkliai patrauklesnė dėl mažesnių kaštų (darbo jėgos apmokestinimo, draudimo, bankų mokesčių ir kt.). Mūsų turimomis žiniomis, Lietuvos vežėjai per 2018 metus Lenkijoje įsteigė 14 transporto įmonių, šiais metais tokių įmonių bus įsteigta virš 30. Viena iš Lietuvos įmonių liepos mėn. įsteigė savo padalinį Lenkijoje, į kurį perkėlė apie 800 vilkikų ir apie 1500 darbuotojų. Konkurencingumo problema dar labiau paaštrės ir Lietuvos transporto įmonių perkėlimo procesas į Lenkiją, Vokietiją ar kitas ES šalis paspartės, priėmus ES institucijose šiuo metu svarstomą Mobilumo paketą, kurio siūlomos nuostatos ypač nepalankios nuo geografinio ES centro labiausiai nutolusių valstybių (taigi ir Lietuvos) vežėjams.

2. Transporto įmonių finansinės galimybės. Šiuo metu minimali vienos vairuotojo darbo vietos kaina (su darbdavio mokesčiais, bet be dienpinigių) sudaro 734,78 eurų per mėnesį. Įvertinus minimalios mėnesinės algos didėjimą kitais metais iki 607 eurų bei siūlomą koeficientą 1,5, vairuotojo darbo vietos kaina padidėtų iki 926,62 eurų. Vežėjams vieno vairuotojo darbo vieta per mėnesį pabrangtų 191,84 eurų, arba 26,1%. LVS atliko savo narių – transporto įmonių anketinę apklausą, kurioje prašė įvertinti galimą minimalios mėnesinės algos augimo bei minėto koeficiento didinimo poveikį jų įmonių finansiniam stabilumui. Mūsų nariai, kurių didžiąją daugumą sudaro mažos ir vidutinės įmonės, vieningai atsakė, kad jų įmonių finansiniai rodikliai taptų neigiami. Situaciją dar pablogins išaugusios degalų kainos dėl pateikto siūlymo didinti akcizo tarifą. Krovinių vežimo įkainiai rinkoje, tuo tarpu, netgi šiek tiek mažėja dėl nuolat augančios konkurencijos.

3. Vairuotojų lūkesčiai. Finansų ministerijos lydraštyje pateikiama informacija, jog vairuotojai gauna apie 323 eurų algą, atskaičius mokesčius. Norime pažymėti, kad šis skaičius yra nekorektiškas ir klaidinantis, nes šiuo metu minimali vairuotojo alga, atskaičius mokesčius, sudaro 492 eurus, neįskaičiavus priedų už darbą naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Jau minėtoje apklausoje LVS nariai teigė, jog padidinus dabar galiojantį koeficientą iki 1,5, bus priversti mažinti vairuotojams išmokamų dienpinigių sumą, dėl ko bendra vairuotojų gaunama pajamų suma sumažės. LVS atliktos Lietuvoje dirbančių vairuotojų (Lietuvos ir trečiųjų valstybių piliečių) apklausos (dalyvavo apie 600 vairuotojų) rezultatai rodo, kad tokiu atveju apie 50% vairuotojų paliktų mūsų transporto įmones ir išvyktų dirbti į kitas valstybes. Vairuotojų apklausoje apie 49,6 proc. respondentų – Lietuvos piliečių nurodė, jog mieliau rinktųsi didesnes pajamas nei išaugusią minimalią algą. Trečiųjų šalių piliečių atveju šis rodiklis ženkliai didesnis – 75% jų pageidauja didesnių pajamų, o ne socialinių garantijų. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenys rodo, kad ES šalių bendras vairuotojų trūkumas siekia apie 20%, vien tik Vokietijos transporto įmonės galėtų kasmet įdarbinti nuo 45 iki 60 tūkst. vairuotojų. Visiškai aišku, kad mūsų įmonių vairuotojai be darbo neliktų, bet dirbtų ir mokesčius mokėtų kitose ES šalyse.

LVS nuomone, nutarimo projektas parengtas neįvertinus galimų pasekmių ne tik transporto sektoriui bei jo darbuotojams, bet ir kitiems susijusiems verslams. Projekto lydraščio teiginius apie planuojamą biudžeto pajamų padidėjimą laikome neatsakingais ir nepagrįstais jokia ekonomine logika. Šiuo metu viena vairuotojo darbo vieta generuoja valstybei mažiausiai 243 eurus darbuotojo ir darbdavio sumokamų mokesčių per mėnesį. Grįžtant prie anksčiau pateikto pavyzdžio, vien tik paminėtas 1500 vairuotojų darbo vietų praradimas jau atnešė Lietuvai apie 4,37 mln. eurų nuostolių per metus. Transporto rinkos ekspertai prognozuoja, jog dėl ES Mobilumo paketo nuostatų įgyvendinimo ir koeficiento padidinimo, tarptautinio transporto vairuotojų skaičius Lietuvoje gali sumažėti apie 50%, kas šiuo metu sudaro apie 40 tūkst. dirbančiųjų. Šiuo atveju vien tik dėl darbuotojų ir darbdavių sumokamų mokesčių praradimai siektų apie 116, 64 mln. eurų per metus. Biudžetas prarastų ir ženklią dalį kitų mokesčių, pavyzdžiui akcizo už pirktus degalus. Įsigyjant dyzeliną Lietuvoje pernai sumokėta 616 mln. eurų akcizo mokesčių, kurių daugiau nei pusė tenka tarptautinių vežimų įmonėms.

Transporto įmonės, siekdamos bent iš dalies kompensuoti aštrią vairuotojų ir kitų specialistų trūkumo problemą, pagal savo galimybes didina algas, diegia įvairias gerovės sistemas darbuotojams. Tačiau siūlymas pakelti algas vairuotojams iš karto 26% yra visiškai neadekvatus. Kažkodėl mes nieko nesame girdėję apie planus taip pat ženkliai didinti algas mažiausiai uždirbantiems ir žymiai blogesnėje finansinėje padėtyje nei vairuotojų esantiems viešojo sektoriaus darbuotojams (ligoninių slaugytojams, socialiniams darbuotojams ar mokytojams).

Mums nesuprantama, kodėl projektas pateiktas derinti skubos tvarka, suteikiant tik 5 darbo dienų terminą nuomonei pareikšti. Esame įsitikinę, kad šis projektas, nustatantis reikalavimą kelti minimalią algą vairuotojams, visų pirma turėjo būti apsvarstytas Trišalėje taryboje, suteikiant galimybę socialiniams partneriams išsakyti savo pozicijas ir rasti visoms šalims priimtiną sprendimą.

Todėl prašome Jūsų projekto neteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Pagarbiai

Generalinis sekretorius Sigitas Žilius

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

 


KONCERTAI IR RENGINIAI

REPERTUARAS 

Lapkritis - gruodis - sausis



 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.