Trys balsai, melodija – viena


2019-10-14

Kęstutis Bruzgelevičius

Iš kairės: A. Vasilis Vasiliauskas, S.Žilius, R. Puronas

Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) rugsėjo 17 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Anokia čia naujiena, pamanys kai kas – tuntais tokios sutartys dabar pasirašomos tarp įvairių organizacijų. Prisipažinsiu, taip pamaniau ir aš: kuo gali būti įdomūs karybos mokslus kremtantys nei didesnės gyvenimo patirties, nei bent kiek reikšmingesnių praktinių įgūdžių neturintys jaunuoliai vežėjams? O tam pačiam kariūnų uniformas dėvinčiam jaunimėliui – vežėjai, gyvenantys savame darbų bei rūpesčių pasaulyje? Juk iš esmės tai nesusisiekiantys indai ir vargu, ar jiems yra ir gali būti galimybių kada nors susisiekti?

Kaip smarkiai aš klydau...

Kitą dieną po sutarties pasirašymo trys jos iniciatoriai – LKA Studijų ir mokslo valdymo grupės profesorius dr. Aidas Vasilis VASILIAUSKAS, LVS sekretorius Sigitas ŽILIUS ir LVS prezidentas Rimantas PURONAS susibėgo aptarti konkrečių šios bendradarbiavimo sutarties aspektų. Ir paaiškėjo, kad tie nesusisiekiantys indai yra ne tik susisiekia, bet ir neišskiria. Kaip neišskiriama yra bet kuri kariuomenė ir logistika, be jos negalinti išgyventi nė dienos. Tad trigubas interviu su bendrą kalbą radusiais vyrais.
Pradėkim nuo paprastos tiesos: Lietuvos karo akademijoje studijuojantys kariūnai „kremta“ karo mokslus, kurių pagrindinė paskirtis – šalies gynyba nuo galimos agresijos. Tad pagrindinis jų studijų objektas, matyt, yra ginklai, t. y. įrankiai, kuo tai galima padaryti, ir metodai – kaip tai galima padaryti. O kodėl Karo akademijai parūpo vežėjai?
A. Vasilis Vasiliauskas. Geras Jūsų klausimas. Geras jis tuo, kad dar kartą parodo, kad „paprastos tiesos“ – tik iš pirmo žvilgsnio yra paprastos. Iš tikrųjų mūsų kariūnų pagrindinis studijų objektas yra karo, galima sakyti, menas: juk mūšius dažnai laimi ne tik kiekybinė karių persvara, bet tai, kaip pasirengiama kautynėms, kaip strateginiai sprendimai ir juos įgalinančios technologijos panaudojamos mūšio lauke. Tuo mūsų Karo akademija iš esmės skiriasi nuo karo mokyklos: čia mokoma kariauti ne tik ginklais, bet – svarbiausia – protu. Šiuolaikinė kariuomenė, o, tiesą sakant, ir visų laikų visų šalių kariuomenės, buvo stiprios tiek, kiek stiprūs buvo jų aukščiausios kvalifikacijos vadai bei specialistai. Tokius LR kariuomenei parengti ir yra pagrindinis Akademijos uždavinys. Vienoje iš trijų mūsų bakalauro studijų programų, „Gynybos technologijų vadyba“, turime dvi, sakyčiau, unikalias specializacijas – informacinės technologijos arba, kaip mes dažniausiai sakome, kibernetinis saugumas, kita – logistika. Jų unikalumas slypi tame, kad kariūnai turi gauti ne tik aibę teorinių žinių, bet ir gebėjimų jas pritaikyti praktikoje. Akademijai nėra sunku perteikti kariūnams teorinius dalykus, o štai praktika... Negi turėtume steigti savą logistikos ar transporto paslaugų įmonę, kad jie pamatytų, kaip ir kuo logistika pasireiškia gyvenime? O kariuomenės, beje, visais laikais labai smarkiai buvo priklausomos nuo logistikos. Užtenka priešininkui apčiuopti ir suardyti tiekimo grandines ir gali būti pralaimėtas ne tik mūšis, bet ir visas karas. Todėl praktinių logistikos subtilybių perteikimas kariūnams ir galėtų būti mūsų ir mūsų socialinių partnerių – Lietuvos vežėjų sąjungos – bendras tikslas.

Tačiau kodėl tai turėtų rūpėti vežėjams? Negi jiems dar nepakanka rūpesčių? Nepakanka nei savų, lietuviškų, problemų, nei vis naujomis bangomis, anot poetės „iš negandingų Vakarų“ vos ne kasdien užgriūvančių iš Briuselio?

S. Žilius. Atsakydamas į šį klausimą pirmiausia noriu pacituoti vieną Jūsų paties straipsnio pavadinimą – „Svetima pamylės“. Kas jo neskaitė, priminsiu: jame buvo kalbama apie tai, kad jeigu tu nemylėsi savos kariuomenės, tai svetima tave pamylės. Laikas pagaliau mokytis ir išmokti istorijos pamokas! Tai viena, sakyčiau, patriotinė medalio pusė. Kita ne mažiau svarbi – praktiškoji. Mes, žinoma, kuo puikiausiai suvokiame, kad artimoje ateityje vežėjams iš karo logistikos specialistų ko nors rimčiau tikėtis neverta. Net ir baigę Akademiją jie pirmiausiai turės tarnauti mūsų šalies kariuomenėje, o paskui vieni gal būt liks krimsti karininko duonos, o kiti dėl pačių įvairiausių priežasčių grįš į civilinį gyvenimą. Ir aš labai norėčiau, (o, manau, ne tik aš), kad jie grįžtų ne kaip nelaimingi nekvalifikuoti bedarbiai, o žmonės su reikiama patirtimi ir įgūdžiai.
R. Puronas. Tad griebkim jautį už ragų! Ar jau turite šios specializacijos absolventų?
A. Vasilis Vasiliauskas. Oi, pone prezidente, kaip sako liaudies patarlė „ne taip greitai ropė kepa...“ Akademijai formaliai šiek tiek daugiau nei 25 metai. Tačiau iš pradžių ji buvo Krašto apsaugos mokykla, tik paskui po ilgų svarstymų reorganizuota į Karo akademiją, t. y. aukštąjį išsilavinimą teikiančią įstaigą. Reikia pripažinti, kad tada nebuvo nei patirties, nei tinkamų kadrų, pagaliau, netgi tinkamų studijų programų. Tad kaip besisuksi, tenka konstatuoti: eita buvo apgraibomis, dorai nežinant nei ko, nei kiek reikės. Būtų neišmintinga dėl to ką nors kaltinti, nes norėta, kaip geriau, tik ne viskas iš pirmo karto pasiteisino. Todėl nuoširdžiai džiaugiuosi tuo, kad kai kariuomenėje paaiškėjo, jog trūksta logistikos specialistų, Akademijos vadovybė tuojau pat ėmėsi ryžtingų žingsnių padėčiai taisyti. O atsakydamas į Jūsų klausimą, paprašysiu – palūkėkite ir su Jūsų kaip socialinių partnerių pagalba kvalifikuotų logistikos specialistų tikrai bus! Ir gal būt kada nors jie ateis ir į jūsų sąjungą vienijančias įmones...
R. Puronas. Gerai, vežėjai kantrūs – palauksim... Atvirai pasakius, iš šio projekto aš nematau jokios komercinės naudos, bet jos šioje vietoje gal nė nereikia? Juk ne viskas matuojama pinigais! Parengti specialistai niekur nedingsta. O, beje, ar jie, tie jūsų kariūnai, jau ką nors mokės, ar vežėjams darbą su jais teks pradėti nuo abėcėlės?
A. Vasilis Vasiliauskas. Ką jie turėtų žinoti, mes, Karo akademijos dėstytojai, aiškiai suvokiame. O štai kiek jie mokės ir gebės darbus atlikti, praktiškai nemaža dalimi priklausys ir nuo jūsų – vežėjų: ką jie pamatys jūsų įmonėse, kokius darbus per praktikas galės atlikti ir ko čia galės išmokti... Atvirai pasakysiu, tikiu mūsų bendradarbiavimo sėkme ne tik todėl, kad Lietuvos vežėjai yra vieni geriausių Europoje, bet dar ir todėl, kad studijas Akademijoje ne visada renkasi vien gimnazijos suolus palikę jaunuoliai, mes į Akademiją priimame žmones iki 28 metų. Tokiame amžiuje jie jau paprastai turi ir šiokios tokios gyvenimo patirties, ir sukaupę kažkokį žinių bagažą. Akademijos uždavinys bus civilinėse vežėjų įmonėse įgytą patirtį perkelti į karines struktūras. Suprantama, būtų greičiau ir paprasčiau iš karto rengti karinius specialistus, bet tada man vėl tektų grįžti prie minties apie paprastų tiesų „paprastumą“ iš pirmo žvilgsnio...
S. Žilius. Be to, dar neverta pamiršti, kad logistikos specialistų mes lauksime ir po jų tarnybos kariuomenėje. Turiu vilties, kad perpratę civilinės logistikos išmintį, jie kur kas lengviau suvoks ir karinės logistikos pagrindus. O visai galimas dalykas, kad tokie specialistai galės pasiūlyti ir naujų idėjų, kurių atskirai nei civiliai, nei kariniai logistai nepastebi?
A. Vasilis Vasiliauskas. Iš principo kada nors tai gal ir galėtų įvykti, tačiau, pasikartosiu - teks palūkėti. Palūkėti iki kariūnai įgis daugiau karinės praktikos, nes mūsų Karo akademija iš esmės yra unikali aukštoji mokykla, kurioje universitetinės studijos yra derinamos su kariniu rengimu, vadinasi prie „knygų graužimo“ prisideda karinė disciplina, fizinis parengimas, karinio rengimo dalykai. Taigi, mano minėtos trys universitetinės bakalauro studijų programos galėtų būti be problemų perkeltos į bet kurį kitą universitetą, o karinė specifika ryškiau pasireikš vėliau taikant civilines žinias kariuomenės reikmėms. Nors bendrą supratimą apie logistikos principus ir svarbą gauna visi kariūnai, vis dėlto tik pasirinkę logistikos specializaciją taps šios srities specialistais.

Tačiau kol jie tokiais taps, teks daug ko išmokti. Ar jau žinoma, ko konkrečiai? Ar tai, ko norėtų Akademijos dėstytojai ir, ką galėtų pasiūlyti vežėjai, sutampa?

R. Puronas. Dėl principinių dalykų lyg ir sutarta, tačiau visi puikiai suprantame, kad numatyti visko neįmanoma. Toli gražu ne visuomet mūsų galimybės sutampa su partnerių norais ir atvirkščiai. Todėl visų pirma bus bandoma pritaikyti Sigito Žiliaus sukurtą naujų darbuotojų apmokymo sistemą, taikomą „Simatra“ bei „Krautoma“ įmonėse.
Gal būtų galima detaliau?
S. Žilius. Neslėpsiu, mus pamokė karti gyvenimo patirtis. Vos tik radome patrauklią verslo nišą ir pajutome, kad ir galima, ir turėtume plėstis, prireikė daugiau darbuotojų. Norinčiųjų įsidarbinti netrūkdavo, tačiau bemaž visi – be patirties. Iš principo tai nėra blogai, nes kiekvienas iš mūsų kažkada pradėjome dirbti negalėdami pasigirti didesne darbo patirtimi. Problemos prasideda tada, kai norintis dirbti vairuotoju po kelių reisų supranta, kad šis darbas – ne jam. Lygiai taip pat gali nutikti ir logistikos vadybininkui – darbo vieta prie rašomojo stalo su kompiuteriu ir nuolat nerimstančiu telefonu – o siaube, blogiau už kalėjimą! Savęs paieškos dažnai būna ne tik skausmingos, bet ir brangios tiek darbuotojui, tiek ir įmonei. Suvokę tai nusprendėme, kad kiekvienas naujas darbuotojas, į kokias pareigas jis bepretenduotų, turi „atbūti“ bandomąjį laikotarpį. Žinoma, tai ne nauja idėja, daug kur tai praktikuojama. Tačiau mūsiškis laikotarpis savotiškas: naujokas tam tikrą laiką privalo padirbėti kiekviename iš mūsų padalinių.

Būsimasis vadybininkas dirba garaže? Ką jis ten gali daryti ir ko išmokti?

S. Žilius. Su vadybininkais mažiausia problemų. Fizinio darbo garaže visada apstu, o jeigu žmogus protingas, jis visada ras, ko pasimokyti. O štai, šaltkalvis logistikos skyriuje, iš tikrųjų, dažnai jaučiasi nejaukiai. Tačiau mes atkakliai laikomės ir laikysimės tos tvarkos, nes norime, kad kiekvienas mūsų darbuotojas turėtų supratimą kas, ką ir kur veikia, kodėl daromas vienoks ar kitoks sprendimas. Pagaliau, žmogus, perėjęs visą sistemą kur kas greičiau suvokia, ar jis pakliuvo ten, kur tikėjosi? Ar tas darbas, dėl kurio jis pas mus atėjo, iš tikrųjų yra skirtas jam?

Tad tokią sistemą ketinate pasiūlyti ir Akademijos kariūnams?

S. Žilius. Pagal Akademijos mokymo planus kariūnai turi atlikti specialybės praktiką. Esu tikras, kad jeigu jie kokioje nors kontoroje nešios popieriukus nuo vieno stalo prie kito, tai naudos bus šnipštas tiek tai kontorai, tiek jiems patiems, tiek ir mums, vežėjams, jei jie kada nors ateis pas mus. Naudą gali pajusti tik nuosekliai perėjęs visą sistemą, išsiaiškinęs vidinius jos ryšius. O jei, kaip toje pasakoje, pačiupinėsi tik vieną dramblio koją, tai... ir bus koja, o ne sistema. Mūsų įmonėse šis metodas labai pasiteisino. Manau, kad jis tiktų ir kariūnams. Tačiau būtina, kad dėl to nuspręstų ir Karo akademijos vadovybė.
A. Vasilis Vasiliauskas. Pagaliau gyvenimas anksčiau ar vėliau parodys, teisingas tas kelias ar nelabai? Juk tai, kas tinka vežėjų įmonei, gal būt nelabai tiks kariūnų rengimui, gal būt kai ko galima būtų atsisakyti, o kai kuo ir papildyti? Manyčiau, tai nesunkiai būtų galima padaryti, jei tik mus sietų bendras tikslas, bendri interesai. Kol kas, manau, jie akivaizdūs: geras karininkas ir puikus logistikos žinovas kada nors gali grįžti į civilinį gyvenimą. Ir dar su puikiais vadovavimo būriui žmonių įgūdžiais. Vardan to verta pasistengti visiems. Papildydamas Sigitą galiu pasakyti, kad kaip idealų mūsų bendradarbiavimo variantą matyčiau specialybės praktiką, kurios metu kariūnas rinktųsi medžiagą būsimam jo baigiamajam bakalauro darbui ir spręstų aktualias logistikos srities problemas.
R. Puronas. Mes dabar svarstome apie įvairias profesinės praktikos galimybes, tačiau kažkaip nepagalvojom apie jas atliksiančių kariūnų skaičių. Kiek jų bus, ar mes pajėgtume priimti visus norinčius?
A. Vasilis Vasiliauskas. Turbūt visi puikiai žinote, kad stojančiųjų į visas aukštąsias mokyklas skaičius gerokai sumažėjo. Akademija – ne išimtis. Šiemet jau priėmėme 68 būsimus kariūnus. Trims LKA I pakopos studijų programoms, žinoma, dar nedaug, tačiau palyginus su kelių praeitų metų rezultatais – tai džiugus pokytis. Net ir ta programa, kurioje konkursinis balas priklausė nuo matematikos brandos egzamino rezultatų (o būtent tokia ir yra „Gynybos technologijų vadyba“) sulaukė didesnio nei įprasta norinčiųjų studijuoti susidomėjimo. Labai norėtųsi tikėti, kad norinčiųjų specializuotis logistikos srityje liks bent 8 ar 10 jaunuolių . Tad suprasdami, kokios svarbios mūsų pastangos šioje srityje, ir bandome kažką padaryti bendram labui.

Ką gi, belieka tikėtis, kad tas bendras labas ir bus šio projekto sėkmės variklis. Kad kariūnai ras vietas, kur su kiekviena diena augs jų praktinė patirtis. O vežėjai gyvens viltimi, kad ateis diena, kai buvę praktikantai pravers jų duris ir paklaus – ar jums dar reikia manęs...

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

 


KONCERTAI IR RENGINIAI

REPERTUARAS 

Lapkritis - gruodis - sausis



 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.