"Ford" ateina, bet šokti per langą dėl to - nebūtina


2019-10-28

Kęstutis Bruzgelevičius

Straipsnio galerija

Kęstutis BruzgelevičiusTransporto žurnalistai kartais mėgsta visai ne vietoje vartoti muzikinį terminą „gama“: dažniausiai jie pasiryžę truks plyš tą griežtai matematiškai tiksliai reglamentuotą garsų seką išplėsti. Tačiau 2019 m. rudenį vilkikų „gama“, anksčiau sudaryta iš didžiojo septyneto vardų (abėcėlės tvarka – DAF, IVECO, MAN, „Mercedes-Benz“, „Renault“, „Scania“ bei „Volvo“) analogiška muzikinei septynių laipsnių gamai, iš tikrųjų buvo praplėsta. Dabar turime aštuntąjį sunkvežimių gamos laipsnį – „Ford“. Turime ir naują, kaip jį oficialiai vadinti reikalauja kalbininkai, oficialųjį „Ford Trucks“ atstovą Lietuvoje – bendrovę „Autokurtas“. O kasdienėje kalboje galime pasveikinti naują dylerį, pardavinėsiantį ir technine „Ford“ sunkvežimių priežiūra besirūpinsiantį naują rinkos žaidėją.

Jo dėka tapau pirmuoju Lietuvos žurnalistu Lietuvos keliuose išbandžiusį naująjį „Ford F-Max“ vilkiką, beje, jau spėjusį tapti tarptautinio konkurso „Truck of the Year 2019“ nugalėtoju. Debiutas, pripažinkime, neprastas!

Prieš didelį kelią

„Autokurto“ kieme – būrelis baltų naujutėlaičių „F-Max“-ų. Vien „galvos“, puspriekabių nėra: nieko nuostabaus – „Autokurtas“ jau dvi dešimtis metų transporto pasaulyje buvo žinomas kaip sunkvežimių servisų vienas iš lyderių, tad savų puspriekabių jam ir nereikėjo. Tačiau kai yra gerų draugų... Taigi, pasiskolinti puspriekabės bandomajam važiavimui su „Autokurto“ konsultantu Evaldu Švaronu – vienu iš didžiausių šio dylerystės projekto entuziastų – važiuosim į kitą Kauno galą, į Ramučius, į UAB „Hoptrans“. Čia mums prikabins taip pat naujutėlaitę „Schmitz“ puspriekabę, nes mes mokam tik važiuoti, o subtilesnius darbus – ką padarysi – tegu dirba kiti, ir leisimės kur akys veda...
... krūpteli iš miego pažadintas fordo motoras. Jau žinau, kad jame 500 arklių ir du su puse tūkstančio niutonmetrų gana plačiame (1000-1400) apsukų diapazone – labai neblogai: šių laikų aukso viduriukas. Prieš kokias dvi dešimtis metų tokia galia galėjo pasigirti flagmanai, o eilinio vilkiko dalia buvo 320-380 AG ir dažniausiai dar fiksuotame apsukų diapazone, tad makaluoti pavarų svirtimi vairuotojui tekdavo tankiai. Dabar su tokiais varikliais važinėja distribucijai skirti sunkvežimiai, tarptautiniam krovinių transportavimui tabūno reikia kur kas didesnio.
Evaldas ŠvaronasKol tvarkomi dokumentacijos formalumai, bandau apsidairyti. Kabinos grindys nėra lygios: virš motoro tunelio nedidukas, gal kokių 5 cm aukščio pakilimas, tačiau matai jį daugiau vizualiai, negu pajunti sukiodamasis viduje. Jis tikrai netrukdys nei darbui, nei poilsiui. O štai apatinė lova galėtų būti ir šiek tiek platesnė. Kaip paaiškėjo vėliau, ji skirtingo pločio: kojūgalyje siauriausia – 700 mm, per vidurį plačiausia – 800 mm, o ties galva – 740 mm. Iš bėdos nesunkiai galima išsitekti ir tokioje, tačiau konkurentai siūlo daugiau, o kai kuriems vairuotojams ir iš tikrųjų reikia daugiau...
Viršutinis gultas lygus per visą ilgį, tik dabar įsigalėjo mada daugiau važinėti po vieną, tad viskas atrodytų lyg ir normaliai, tačiau...
... tačiau viršutinis gultas fiksuojamas tik dviejose pozicijose – horizontaliai arba vertikaliai prigludęs prie galinės sienutės. Iš principo – viskas normalu, tačiau bet kuris tolimųjų reisų vairuotojas pasakys, kad dažniausia viršutinio gulto „darbinė“ padėtis – fiksuotas 45 laipsnių kampu. Taip jis tampa patogia, ir, svarbiausia, saugia parankinių kelionei reikalingų daiktų saugykla: staigiau stabdant ten sukrauti, o, tiesą sakant, paprasčiausiai sumesti daiktai, nenukris tau ant galvos arba nepabirs po visą kabiną. Rankiok paskui...
Juolab kaip vėliau paaiškėjo, F-maxas labai nemėgsta „gulinčių policininkų“. Nemėgsta netgi ne tas žodis – jis jų organiškai nekenčia, tad prieš kiekvieną „gulintį“ greitį mažinti reikia smarkiai, kitaip... O ko jūs norit? Čia lingės! Pigu ir patikima. Kada nors, reikia manyti, bus ir pagalvės, o kol kas galite pasidžiaugti kabinos palubėje sumontuotomis gana nemažomis net šešiomis uždaromis daiktadėžėmis: rūpestingai susikrauti kelionei reikalingus daiktus – ne problema, juolab, kad jų pakanka ir po apatiniu gultu... Tad tvarkingam vairuotojui niekas ant galvos nebyrės. Tačiau gamykloje jau atsižvelgta į šias vairuotojų pastabas: planuojamas viršutinio gulto fiksavimo taškų praplėtimas, tad bus gultas ir su 45 laipsnių kampu tvirtinimu.
Beje, viena graži detalė, rodanti, kad šio vilkiko kūrėjai nepamiršo ir smulkmenų: kelyje vairuotojai kasdienius batus dažniausiai saugo ant aukščiausiojo laiptelio, taip jie nesipainioja salono viduje. Tačiau lietui lyjant vanduo batus pasiekia, o koks malonumas paskui autis juos šlapius. Tad „Fordo“ dizaineriai rado išeitį: durų plotelio, uždengiančio „batų dėžę“, perimetrą apklijavo gumine sandarinimo juosta, tad vanduo batų jau nepasieks. Smulkmena? Bet maloni!
Važiuojam... Oho, 500 AG be krovinio ir netgi be puspriekabės – taigi ne darbinis arklys, o kovos žirgas: prie akceleratoriaus pedalo turi liestis labai labai švelniai ir atsargiai, nes vos jį paspaudus „galva“ rauna iš vietos, o atleidus – kniumba „nosim“ į žemę. Tačiau vienos kitos pamokos pakanka ir jau beveik tolygiai privažiuojam Ramučius ir „Hoptrans“ „tvirtovę“.
FordO čia... O čia net ne būrelis, o visas būrys vairuotojų, susiruošusių kelionei kažkur į užsienį pakeisti ten dirbančių kolegų. Užsieniečiai, o tiksliau – ukrainiečiai. Pamatę naują ir neregėtą vilkiką, jie dideliausiu būriu apspinta mus ir prasideda klausimų-atsakymų vakaras, ar, kaip pasakyčiau aš, spaudos konferencija. Vyrai grandinėle pro vienas duris įlipa, pro kitas – išlipa, iščiupinėja kas tik įmanoma, klausinėja tokių dalykų, kurių nei aš, nei Evaldas neišmanome, tačiau nepyksta, nes jaučia savo vertę, ką tie inteligentai gali jiems pasakyti...
Ir mes nepykstame, nes tuoj važiuosim...
Puspriekabė pagaliau vietoje, porą ratų dėl viso pikto apsuku įmonės viduje ir pirmyn, anot poeto V. Mykolaičio-Putino „Į didelį kelią...“

Dideliame kelyje

Kiek pasiblaškę pakaunės keliukuose pagaliau išsiveržiame, kaip pasakytų kariškiai, į operatyvinę erdvę, t.y. Vilniaus-Klaipėdos greitkelį. Ir netrukus pradedame gailėtis, kad puspriekabė tuščia: autotraukinys bėga taip lengvai, kad atrodo lyg sėdėtum lengvajame automobilyje. Jei, žinoma, ne vėjo gūsiai, kuriems margi puspriekabės šonai atrodo panašūs į jachtos bures, tad vairu kartais tenka su jais pasigalynėti.
Tačiau toms „kovoms“ aprimus pastebi, kad autotraukinys kelyje labai stabilus, netgi, sakyčiau, stabilesnis už kai kuriuos „didžiojo septyneto“ broliukus, tad gali šiek tiek atsipalaiduoti. Juolab kad tam gerai padeda pagalbinės sistemos, kurios čia yra beveik tos pačios, kaip ir geriausiuose Europos vilkikuose: ESP, ASR, AEBS, ACC, „Eco Roll System“ ir pan. Yra netgi daugelyje markių naudojama vairuotojų meistriškumo įvertinimo sistema. Mes, prisipažinsiu, jos nebandėm, nes ir taip žinojome, kad esame geriausi pirmojo Lietuvoje testuojamo „Ford“ vilkiko vairuotojai...
Kelias per Ford vilkiko langąO jei rimtai, jei nežinotum, kuo važiuoji, galėtum tik spėlioti, kokios markės tai mašina. Kabina iš išorės primena „Volvo“, iš vidaus vieni vairuotojai rado panašumų su „Scania“, kiti – su DAF, treti su T serijos „Renault“. Gal todėl ir susidarė įspūdis, kad „F-Max“ į vieną modelį buvo sulydyta visa, kas geriausia šiuolaikiniame vilkikų konstravime.
Tačiau ar drįsčiau tvirtinti, kad tai yra geriausias šiuolaikinis vilkikas, net jeigu jis ir laimėjo „Metų sunkvežimio“ titulą?
Žinoma – ne! Kiekviena markė ir kiekvienas modelis turi tiek savų privalumų, tiek ir savų didesnių ar mažesnių trūkumų, su kuriais vieni nesunkiai susitaiko, o kitiems jie lyg akmenėlis bate. Todėl tiek vairuotojai, tiek ir vežėjai neretai yra absoliutūs vienos markės šalininkai, tarsi ištikimi vyrai į kitas moteris, t.y. kitų gamintojų vilkikus, nė nesidairantys. Tik x, tik y arba tik z. Neabejoju, kad jie naujajame „Forde“ ras prie ko prikibti: tai šis negerai, tai tas ar anas...
Tačiau ir jie turės pripažinti, kad pirmasis „Ford Trucks“ „blynas“, su kuriuo ši bendrovė pasišovė užkariauti Europą, vis dėlto neblogas...
Tačiau iš didelio kelio pasukim į mažesnį: jis kartais kur kas geriau gali pasakyti kas yra kas ir kas ko vertas. Iš greitkelio pasukam į dešinę ir pro Kruonio HAE rajoniniu keliuku brauksim lik Jiezno. Kaip rodo vilkiko interaktyvus žemėlapis, kelias čia gana vingiuotas, siauras ir nepailsdamas bėga kalnais ir kloniais.
Ir čia netikėtai atrandu intarderį. Žinoma, iš pat pradžių mačiau, kad jis yra, tačiau nei mieste, nei greitkelyje jo praktiškai nereikėjo, o čia 6-8 proc. nuokalnėse jis tapo nepamainomu pagalbininku. Iki šiol vis maniau, kad geriausią tokio tipo įrenginį turi „Volvo“ sunkvežimiai, tačiau šiuo požiūriu „Fordas“ švedui bus rimtas konkurentas. Plati ir tiksliai sugraduota stabdymo jėgos skalė leidžia pagrindinius stabdžius naudoti, praktiškai, tik ekstremaliam stabdymui ir gal būt retkarčiais galutiniam sustojimui ties reikiama vieta kur nors prie sankryžos arba paskirties vietoje. Visur kitur toji maža svirtelė po vairu daro tiesiog stebuklus.

Grįžus iš didelio kelio

Kadangi rajoninis keliukas apie „Ford“-ą mums nepasakė iš esmės nieko naujo, dar kartą pasiguodę, kad važiavome su tuščia puspriekabe, pasukam atgalios. Prie vairo sėdo Evaldas, tad man beliko susikaupti ir pagalvoti apie tai, ką mums galėjo pasakyti „Fordas“. Išvados tokios.
Į rinką atėjo naujas ir nežinomas žaidėjas, tad į jo siūlomą gaminį darbą išmanantis vežėjas žiūrės kiek atsargiau ir su tam tikra nepasitikėjimo doze. Neabejoju, kad daugelis vežėjų taip ir žiūrės. Tačiau neskubėkim spręsti!
Ford MaxPirmiausia atsakykim į klausimą, ar tas žaidėjas iš tikrųjų labai naujas ir iš tikrųjų nežinomas? Iš karto derėtų prisiminti, kad visi ir mūsų šalyje, ir pasaulyje važinėjantys komercinės paskirties automobiliai „Ford Transit“ bei „Ford Transit Connect“, ir pačios įvairiausios ankstesnės jų versijos yra pagamintos Turkijoje, tose pačiose „Ford Otosan“ gamyklose.
1983 m. pagal „Ford“ licenciją čia pradėti surinkinėti sunkvežimiai „Cargo“. Prabuvęs ant konvejerio dvi dešimtis metų, 2003 m. „Cargo“ buvo atnaujintas, o dar po 10 metų sukurta nauja jo versija. Jai gaminti nedideliame miestelyje pusantro šimto kilometrų piečiau Stambulo pastatyta nauja moderni šiuolaikinė gamykla, kurioje ir surenkami šie sunkvežimiai. 2019 metų konkurso laureatas „F-Max“ nėra iš principo naujas modelis: tai daugybę gyvenimo išbandymų ne pačiuose geriausiuose Turkijos ir daugelyje Afrikos bei Azijos keliuose patyręs ir daugybę patobulinimų ištvėręs „Ford Cargo“ su nauju specialiai jam sukurtu šiuolaikiniu „Ford Ecotorq 12.7L“ varikliu, ZF automatine pavarų dėže ir nauja kabina. Tad konstrukcija visapusiškai išbandyta ir iš principo neturėtų kelti vežėjams didesnių rūpesčių.
Geras klausimas būtų – ar nekels? Tik kas galėtų į jį atsakyti? Tik gyvenimas! Ir gal būt „Autokurto“ meistrai, puikiai žinantys, kad negendančių sunkvežimių nėra. Tik į vienų gedimus neretai žiūrima su šypsenėle – visiems pasitaiko, o į rinkos naujokų – reikliai ir rūsčiai: ką jie išmano apie sunkvežimių gamybą?
Šiuo atveju, ko gero, ne nuodėmė būtų pacituoti vieną faktą iš informacijos apie Turkijos valstybę: „Šiandien nuo gamyklų Turkijoje konvejerių nurieda MAN bei „Mercedes-Benz“ sunkvežimiai, „Hyundai“, „Isuzu“, MAN, „Mercedes-Benz“, „Volvo“ autobusai, FIAT, „Ford“, „Hyundai“, „Honda“, „Opel“, „Peugeot“/“Citroen“, „Renault“, „Toyota“ lengvieji automobiliai“. Kaip paaiškėjo, tai gana sena informacija: šiandien Turkija gamina gerokai daugiau tiek sunkvežimių, tiek autobusų. Gal jau išmoko? Ga iš tikrųjų atėjo metas praplėsti sunkvežimių gamintojų gamą ir pripažinti aštuntąjį jos laipsnį?

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

 


KONCERTAI IR RENGINIAI

REPERTUARAS 

Lapkritis - gruodis - sausis



 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.