Kai ūkį valdo šunys, jie nori mėsos


2019-12-04

Kęstutis Bruzgelevičius

Besibaigiant lapkričiui Vilniuje vienu metu – dvi protesto akcijos. Lietuvos vežėjai protestavo prieš Vyriausybės sprendimą padidinti vairuotojų algų koeficientą, o dalis vairuotojų tuo pačiu metu rengė atsakomąjį protestą, tikindami, kad jiems reikia didesnių socialinių garantijų. Prieš tai keletą mėnesių vyko kažkas panašaus į derybas, pasibaigusias niekuo, nes vieni kitų negirdėjo arba girdėti nenorėjo? Joms žlugus, derybininkai išsiskirstė organizuoti protesto akcijų. Tačiau baisiausia bus, ko gero, tai, kad argumentų nenorėjo girdėti ir Vyriausybė, buldozeriu atvežusi sprendimą. Apie tai, kokios bus jo pasekmės ir bandau išsiaiškinti su LVS sekretoriumi Sigitu Žiliumi.

Protesto akcijaTai nuo ko pradėsime šneką – nuo praeities ar ateities?

Be praeities nėra ateities, tačiau praeities skausmai vis dėlto lengviau ištveriami negu dabarties, o ateities nežinomybė baugina. Apie ją ir kalbėkime. O kavą jau išgėrėte?

Taip, dėkui ...

Nedėkokite, o jos tirščius išpilkit ant šio balto popieriaus lapo. Pilkit, pilkit, drąsiau, juk mes norime kalbėti apie ateitį. Ar mokate burti ateitį iš kavos tirščių? Ne? Aš taip pat ne, tad teks mums kreiptis pagalbos į mūsų valdžios vyrus bei moteris. Jie viską moka ir viską žino. Ir niekada neklysta, nes Lietuvoje kas beatsitiktų, kaltų niekada nebūna. Nekalbu apie kriminalą, ten paprasčiau. O štai politikoje... Net ir didžiausios klaidos, kainavusios šaliai milijonus, arba apsukriai paverčiamos pergalėmis, ar blogiausiu atveju tyliai užglaistomos.

Gerbiamas Sigitai, Jūsų balse girdėti didelė nuoskauda...

O kaip kitaip? Kaip gali ramiai kalbėti apie sąmoningai žlugdomą Lietuvos ekonomiką? Aš dar suprasčiau, jeigu politikai, kažko nesuvokdami, kažko nežinodami nueina šunims šėko pjauti. Bet kai šitai daroma sąmoningai, bet kokia kaina ir net pačiomis šlykščiausiomis priemonėmis, ar gali apie tai ramiai kalbėti?

Bijau, kad be konkrečių faktų skaitytojai mūsų nesupras...

Gerai, tebūnie faktai. Pradėkim nuo to, kad kelių transporto vežėjai Lietuvai „atneša“ 7 proc. BVP. Tai akivaizdu, nes užfiksuota statistikoje ir tai žino netgi tie, kas to žinoti nenorėtų. Statistikos departamento duomenimis kelių transporte darbuojasi apie 120 000 žmonių, o finansų ministerijos skaičiavimai rodo, kad vienaip ar kitaip su sektoriumi yra susiję dar apie 8% BVP kuriantys sektoriai. Įmonės dirbančios sandėliavime, logistikoje, gamyboje ir prekyboje ir pan. Kai juos visus suskaičiuoji, tai nemaža armija išeina – per 250 tūkstančių. Didelis, bet nelabai ką sakantis skaičius? Tada pasižiūrėkim kitaip: tiek žmonių gyvena Plungėje, Kretingoje, Radviliškyje, Šilutėje, Rokiškyje, Biržuose, Jurbarke, Raseiniuose ir Vilkaviškyje kartu sudėjus. O dabar pabandykime įsivaizduoti tokį apokaliptinį scenarijų: Lietuva dėl kokių nors priežasčių netenka savojo kelių transporto... Be abejo, BVP nuostoliai būtų milžiniški, tačiau tai – tik pinigai. Juos vyriausybė planuoja uždirbti ir kitais, kaip šiuolaikiniai ekonomistai siūlo, didesnę pridėtinę vertę nešančiais būdais. Gal būt, gal būt... Tačiau tuos būdus reikia dar sukurti, supirkti jiems būtiną įrangą ir technologijas, parengti žmones... O kas atsitiktų su tais darbuotojų jau rytoj?

Atsiprašau, Sigitai, matau Jūsų skaičiuose spragą: 120 tūkstančių būtų tik dalis nukentėjusiųjų. Juk didžioji dalis tų darbuotojų turi šeimas, netekę maitintojų nukentėtų kur kas didesnis žmonių būrys! Tačiau gal per anksti nagrinėti apokaliptinius scenarijus, nes niekas dar neketina sunaikinti Lietuvos kelių transporto?

Jums taip atrodo? Žaviuosi optimistais: net realiausios grėsmės akivaizdoje jie giedru žvilgsniu žvelgia į pasaulį, kuriame nuolat, kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką, bręsta pilietiniai karai, patys įvairiausi maištai ir revoliucijos – dainuojančios, šokančios, pačių įvairiausių spalvų ir atspalvių, tačiau, deja, visada kruvinos. Taip atsitinka tik todėl, kad žmonės nemato ir nepajėgia tinkamai įvertinti kylančių ir kilsiančių problemų masto. Aš įtariu, kad tokiu pačiu giedriu žvilgsniu į kavos tirščius žvelgė ir mūsų Vyriausybė, iš pradžių užsimojusi vairuotojų minimalios mėnesinės algos atlyginimų koeficientą nuo kitų metų didinti iki 2, o paskui, įdėmiai pastudijavusi kavos tirščius, nusprendė – „tik“ iki 1,65. Ir jokių skaičių, jokių argumentų... O dabar paklauskite – kodėl?

Protesto akcijaNeklausiu, nes kiekviena pasitaikiusia proga buvo, o, tiesą sakant, ir yra skelbiama: tai rūpestis žmogumi ir jo gerove. Šiuo atveju – rūpestis vairuotojais, kurie Lietuvoje yra žiauriai skriaudžiami.

O ar prisimenate, kas G. Orvelo „Gyvulių ūkyje“ buvo labiausiai nuskriausti? Geraširdžiai ir be galo naivūs darbiniai arkliai Dobilas ir Kamanė, aklai tikėję tuo, ką sako draugas Napoleonas. Man atrodo, kad vairuotojai, naiviai patikėję rūpesčiu jų gerove šį kartą liks prie suskilusios geldos. Prie jos liks ir daugybė vežėjų, nors nė per nago juodymą netikėjusių tuo, atsiprašant, rūpesčiu.

O štai dabar ir paklausiu - kodėl?

Nes tai yra elementari dūmų uždanga, reikalinga vieninteliam „Akcijos 2“ tikslui pasiekti – bet kokia kaina papildyti biudžetą. Žinoma, kvaila būtų sakyti, kad biudžetas turėtų rūpėti tik finansų ministerijai ir Vyriausybei. Vežėjai ne prasčiau už valdininkus žino, ką reiškia biudžetas ir kaip jis sudarinėjamas. Tačiau žino ir kainą: dabar numatyti mokestiniai pakeitimai reiškia verslo pabaigą mažiesiems vežėjams, kurių rinkoje yra apie 80-85 proc. Šie skaičiai – ne iš lubų ar kavos tirščių. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ apklausė 206 įmonių, užsiimančių tarptautiniu krovinių pervežimu, vadovus. Apklausoje jų prašyta įvertinti verslo perspektyvas, susijusias su Vyriausybės nutarimu nuo kitų metų didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą iki 1,65 nuo minimalios mėnesinės algos. Tyrimo duomenys parodė, kad dėl algų didinimo vairuotojams 26 proc. vežėjų ketina nutraukti veiklą, 58 proc. ruošiasi pertvarkai – svarsto galimybes kraustytis į užsienį arba nuomoti vairuotojus iš kitų šalių, o 16 proc. teigia nieko nedarysiantys. Iš tų, kurie nurodė, kad nieko nekeis, 3 proc. jau iškėlė savo veiklą į Lenkiją. Tarp planuojančių nutraukti veiklą 75,5 proc. teigia tai padarysią kitais metais, 11 proc. ketina sustabdyti veiklą jau šiemet, o likusieji dar neapsisprendė.

Tačiau, Gerbiamas Sigitai, ar vis dėlto ne per jautri vežėjų reakcija?

Per jautri? Iš tikrųjų manote – per jautri? Žinot, jei lietuviai kaip prancūzai būtų išėję į gatves su geltonosiomis liemenėmis ir puolę daužyti vitrinas bei padeginėti automobilius, tikrai sakyčiau gal vis dėlto per daug... Mūsų protestas tykus ir taikus, tačiau jo pasekmes Lietuva pajus greitai. Manyčiau, netgi labai greitai – per ateinančių metų 3-6 mėnesius. Nes nuoskaudų taurė pilna: kuo toliau, tuo labiau Lietuva darosi panaši į „šventą gyvulių ūkio žemę“, kurioje su verslininkais nėra kalbamasi priimant sprendimus, į jų argumentus nekreipiamas dėmesys, apie būsimus finansinius ir teisinius pokyčius jie informuojami per vėlai. Pagaliau visai neseniai buvo žadėta, kad mokestinė aplinka verslui nesikeis, o dabar... Dar viena, bene skaudžiausia aplinkybė – mūsų pačių valdžia, mūsų rinktoji, ne atvežta iš kažkur, smogė vežėjams pačiu sunkiausiu ir absoliučiai neprognozuojamu metu, kai Mobilumo paketo reikalavimų vykdymas gali tapti verslui pražūtingas. Juolab... tiesa, kol kas gandas, apie jį daugiau šneka vokiečių spaudą skaitantys vežėjai: nuo 2020 sausio 1 d. vokiečiai naikina kvotas trečiųjų šalių vairuotojams.

Norite pasakyti, kad iki šiolei vokiečių vežėjai galėjo priimti tik ribotą kiekį trečiųjų šalių vairuotojų?

Taip ir buvo, tad Lietuva, kaip ir kai kurios kitos Rytų Europos šalys, būdavo tik tarpinės stotelės vairuotojams, laukiantiems galimybės patraukti toliau į Vakarų Europą. Jeigu ši žinia pasitvirtins, jie tiesiu taikymu suks ten. Nieko nuostabaus: pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis, o Vokietijai kas met trūksta apie 50 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų, tad ten taip pat ieškoma, ką pasodinti į vilkikus. Žmonės šiais laikais keičiasi sparčiai, o pinigai stebuklingos galios dar turi nebent Rytuose. Kaip tvirtino vienas vairuotojas iš Ukrainos, jie pasiryžę važiuoti bet kur ir bet kuo, kad ir dviračiu, jei tik už tai būtų mokami „geri pinigai“. O vakariečių pinigai nelabai vilioja, jų vertybių sistema kiek kitokia. Tiesą sakant, gerokai kitokia. Tad nesistebėkite, kad Vakarai mielai priims tiek Rytų, tiek ir mūsų vairuotojus, tiek ir pačius vežėjus su visa jų turima technika ir tolimųjų gabenimų patirtimi.

O nekils problemų dėl konkurencijos? Ar vietiniai vežėjai nepuls protestuoti, kad atvykėliai juos stumia iš verslo

Vakariečiai be didelio entuziazmo žiūri į tolimuosius reisus: tam reikalinga ir specializuota technika, ir tam tikros žinios, ir patirtis. Jie mieliau imasi darbų, pasakyčiau, vienos dienos spinduliu: ryte pasikrovei, nuvežei – ir namo, kad vakarienė būtų prie šeimos židinio. Ar daug matėte vilkikų Lietuvoje su prancūzų, vokiečių, belgų ar kitų Vakarų Europos šalių valstybiniais numeriais?

Su Lenkijos – gana dažnai, retkarčiais dar su Čekijos...

O Vakarų Europos? Įtariu nė vieno... Jiems netgi mes – per toli, o ką bekalbėti apie keliones dar toliau į Rytus! Tad jeigu mes nesiveršime į distribucinius krovinių vežiojimus, tad netapsime konkurentais Vakarų Europos vežėjams.

Vadinasi, pirmyn į Vakarus?

Kai ūkį valdo šunys, jie nori mėsos. Jie pasiruošę pjauti žąsis, nešančias auksinius kiaušinius, belieka pakelti tostą už „Tolimesnį gyvulių ūkio klestėjimą“... Noriu dar kartą grįžti prie „Vilmorus“ apklausos. Cituoju: „Tarp ketinančių pertvarkyti įmones daugiausiai, 65 proc., įmonių vadovų planuoja iškelti verslą į kitas šalis. 50 proc. jų pasirinktų Lenkiją, dar 15 proc. svarsto apie Vokietiją, likusieji dairosi į Estiją (5 proc.), Latviją (4 proc.), Švediją (1,7 proc.), Rusiją (1,7 proc.), o 7 proc. respondentų dėl konkrečios šalies neapsisprendė“. Atkreipkit dėmesį – kol kas neapsisprendė... Vadinasi tai tik laiko klausimas...

Kelsim tostą?

O kas belieka?

 

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

 


KONCERTAI IR RENGINIAI

REPERTUARAS 

Lapkritis - gruodis - sausis



 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.