LAIKAS KEISTI YDINGĄ PRIVALOMOJO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMO (TPVCAPD) SISTEMĄ LIETUVOJE ( III dalis )


2012-10-19

Gintaras Leščinskas

LR Konstitucinio Teismo su TPVCAPD susijusi pozicija

Draudėjų ir draudikų interesai dažnai yra priešingi. Draudėjas yra suinteresuotas ne tik užsitikrinti savo padarytos žalos atlyginimą, bet ir mokėti kuo mažesnes draudimo įmokas. Draudimo įmonė yra suinteresuota pelninga ūkine komercine veikla, kuri priklauso nuo draudimo įmokų ir išmokų santykio. LR TPVCAPD įstatymu buvo įtvirtintas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo institutas, t.y. nustatytas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo privalomumas kaip imperatyvi pareiga visiems transporto priemonių savininkams ir valdytojams.
Nustatytas LR TPVCAPD teisinis reguliavimas yra susijęs su skirtingų asmenų kategorijų interesais: draudikų, įvykus draudžiamajam įvykiui išmokančių nustatytą privalomojo draudimo sumą; transporto priemone žalą padariusių asmenų, apdraudusių savo civilinę atsakomybę (draudėjų); per eismo įvykius žalą patyrusių asmenų, gaunančių atitinkamą draudimo išmoką. Akivaizdu, kad draudikai, draudėjai ir nukentėję asmenys turi skirtingas teises bei pareigas ir sudaro skirtingas asmenų, kurių teisinė padėtis yra skirtinga, kategorijas. Jų negalima tapatinti. Pažymėtina, kad kiekvienai atskirai šių asmenų kategorijai - draudikams, draudėjams ir nukentėjusiesiems - yra nustatytas vienodas teisinis reguliavimas. Kita vertus, šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Teisiniu reguliavimu draudėjų ir nukentėjusių asmenų interesai turi būti ginami nemažiau nei draudimo bendrovių, t.y. jų teisiniai interesai neturi būti diskriminuojami, lyginant su draudimo bendrovėmis.
Tam tikri TPVCAPD santykių aspektai atskleisti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (buvusio Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, toliau - EBTT) jurisprudencijoje. EBTT, vertindamas Italijos Respublikos teiginį, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas - socialinė nukentėjusiųjų per kelių eismo įvykius apsauga, pažymėjo, kad "į šį socialinės apsaugos tikslą, kurį iš esmės reikia analizuoti kaip tinkamo žalos atlyginimo nukentėjusiesiems garantiją, galima atsižvelgti kaip į svarbesnį bendrojo intereso tikslą" (EBTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje C-518/06 Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką, 73-74 punktai). EBTT yra pabrėžęs, kad "dabar galiojančioje Bendrijos teisėje valstybėms narėms palikta laisvė nustatyti transporto priemonių eismo įvykiams taikomą civilinės atsakomybės režimą" (EBTT 2000 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje C-348/98 Mendes Ferreira ir Delgado Correia Ferreira, 23-29 punktai; 2007 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje C-356/05 Elaine Farrell, 33-35 punktai).
LR KT 2010-02-03 nutarimo byloje Nr. 36/2006-8/2009-49/2009 deramai ginami vartotojų interesai, palaikomas “viešojo intereso tikslas”, vykdant TPVCAPD Lietuvoje, deja dabartinio LR TPVCAPD įstatymo nuostatos begėdiškai prieštarauja vartotojų (draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių dėl eismo įvykių asmenų) interesams ir tai, tikėtina, buvo padaryta tyčia, dar tuomet, kai iš suinteresuotų asmenų daugumos sudarytos “darbo grupės”, deramai neatstovaujančios vartotojų interesų, “kūrė” LR TPVCAPD įstatymą, t.y., tikėtina, siekė sudaryti “teisėtas galimybes” draudikams ir su jais susijusiems asmenims, deramai Valstybės įkurtai “priežiūros institucijai” nekontroliuojant, pasipelnyti vartotojų sąskaita. Atėjo laikas ištaisyti skriaudą vartotojams tam, kad daugiau niekuomet Lietuvos Banko (dabartinės LR TPVCAPD sistemos priežiūros institucijos) interneto svetainėje niekada daugiau nebūtų skelbiami tokie begėdiški galimai vartotojų apiplėšinėjimo duomenys: “2012 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo surinkta 230 mln. Lt TPVCAPD įmokų, o išmokos sudarė 121,5 mln. Lt”.

LR KT 2010-02-03 nutarimo byloje Nr. 36/2006-8/2009-49/2009 dėl TPVCAPD Lietuvoje esmė:

“Įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, naudojantys atitinkamus objektus arba vykdantys tam tikrą profesinę ar ūkinę veiklą, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo, bet Įstatymų leidėjas privalo užtikrinti, kad pareigos mokėti draudimo įmokas vykdymas netaptų per sunkia našta asmeniui, kuris pagal įstatymą privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas draudžiamojo žalos atlyginimo santykius, inter alia nustatydamas subjektų, kurie pagal sutartį įsipareigoja atlyginti kito asmens padarytą tam tikro dydžio žalą, teisinės padėties pagrindus, turi paisyti imperatyvų, kylančių inter alia iš LR Konstitucijos 46 straipsnio. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta ūkinės veiklos teisinio reguliavimo kryptis: ūkinė veikla turi tarnauti bendrai tautos gerovei. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; taigi valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones. LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies sąvoka „bendra tautos gerovė“ suponuoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti įvairių asmenų interesų pusiausvyros. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, taip pat kitų Konstitucijos normų ir principų, gali įstatymu nustatyti tam tikras sąlygas ūkinei veiklai, inter alia draudimo veiklai, siekdamas užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visos visuomenės bei jos narių interesus”. Tam tikri TPVCAPD santykių aspektai atskleisti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (buvusio Europos Bendrijų Teisingumo Teismo) jurisprudencijoje. EBTT, vertindamas Italijos Respublikos teiginį, kad TPVCAPD tikslas – socialinė nukentėjusiųjų per kelių eismo įvykius apsauga, pažymėjo, kad „į šį socialinės apsaugos tikslą, kurį iš esmės reikia analizuoti kaip tinkamo žalos atlyginimo nukentėjusiesiems garantiją, galima atsižvelgti kaip į svarbesnį bendrojo intereso tikslą“ (EBTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje C-518/06 Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką, 73–74 punktai). EBTT yra pabrėžęs, kad „dabar galiojančioje Bendrijos teisėje valstybėms narėms palikta laisvė nustatyti transporto priemonių eismo įvykiams taikomą civilinės atsakomybės režimą“. EBTT taip pat yra pažymėjęs, jog vienas iš būdų valstybėms narėms laikytis nustatytos pareigos užtikrinti, kad piliečiai apsidraustų TPVCAPD režimu, – „prižiūrėti, kad kiekvienas transporto priemonės savininkas galėtų apsidrausti tokiu draudimu už ne pernelyg didelį draudimo įmokos tarifą“ (EBTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje C-518/06 Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką, 77–78 punktai).

LR KT apibendrinimas labai aiškus:

“…Apibendrinant pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas, kuriose įtvirtintos nuostatos dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, valstybėms narėms paliekama laisvė pasirinkti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemą ir ją įgyvendinančias priemones. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad visiems per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims bus atlyginta padaryta žala, valstybių narių nacionalinės teisės aktuose nustatytos draudimo sumos nebus mažesnės nei direktyvose nustatytos minimalios draudimo sumos, taip pat prižiūrėti, kad transporto priemonių savininkai ir valdytojai galėtų apsidrausti šiuo draudimu už ne pernelyg didelę draudimo įmoką…”.

Šaltinis: http://www.lrkt.lt/dokumentai/2010/n100203.doc.

 

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 
 
 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.