Halina Černiauskienė
Muitinės atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos federacijoje

Nuo šių metų balandžio pabaigos atsirado teisėta praktinė galimybė vežėjams sutrumpinti prekių, patekusių į sankcijas, gabenimo į Azijos šalis tranzitu per RF teritoriją maršrutą. Europos Sąjungos delegatūra Maskvoje organizavo susitikimą su RU Transporto ministerijos 2020-01-14 įsakymu Nr. 13 paskirtos palydovinių navigacinių plombų operatoriumi įmonės „Skaitmeninių platformų vystymo centras“ (SPVC ) atstovais, kurie pristatė informaciją apie sankcionuojamų prekių tranzito per RU teritoriją sistemos paleidimą, pasiektų rezultatų įvertinimą ir vystymo perspektyvas 2020-21021 m.

SPVC tapo plombavimo operatoriumi todėl, kad pirmas parengė visą įrangą ir kitus tikslinius reikalavimus, numatytus RU Transporto ministerijos minėtame įsakyme. Operatorius įsteigė savo 10 ofisų geležinkelio pasienio kontrolės stotyse, 20 – automobilinio transporto pasienio kontrolės postuose. Turi 18 tūkst. elektroninių plombų. Apmokė 250 muitinių, RŽD ir Rostransnadzoro darbuotojų. Parengė „Skambučių centrą“ teikti pagalbą vartotojams.

SPVC pažymi, kad sistemos paleidimo tikslai buvo:

- administracinių barjerų tranzito kelyje nuėmimas;

- sukurti žaliąjį tranzito koridorių krovinių pervežimams per EAES teritoriją .

Numatomi vystymo etapai:

1) etapas - „Sankcionkos“ pervežimai per RU teritoriją nuo 2020-04-25 d.;

2) etapas – viso tranzito per RU teritoriją kontrolė navigacinių plombų pagalba;

3) etapas – viso tranzito per EAES teritoriją kontrolė.

Pristatė GLONASS/GPS sistemos veikimą viso maršruto eigoje, muitinės tarnybos (FMT) ir „Rostransnadzor“ prieigą/sąveiką su sistema. Vežėjas mato krovinio judėjimo kelią realiuoju laiku turėdamas sistemoje savo „kabinetą“, vairuotojas savo telefone, informaciją apie netipines situacijas, maršruto pakeitimus ir t. t. IT sistemoje vežėjas pats registruojasi, pateikia duomenis, pristato transporto priemonę plombavimui, vykdo tranzitą su muitinės kontrole, užbaigia tranzitą per RU teritoriją.

Esama situacija: naujas šilko kelias užima 10-12 dienų 600 tūkst. TEU, per Kazachstaną į Kiniją 7-9 dienos 100 tūkst. TEU, iki Indijos – 12-15 dienų, tuo tarpu kai tradicinis jūros kelias - 35-40 dienos 22 mlin TEU .

Tikimasi, kad per metus šio tipo tranzitas atsigaus iki 31 tūkstančių pervežimų kelių transportu ir 51 tūkst. geležinkelio keliais. Tolimesnis augimas – 15 %; Galimas augimas iki 300 tūkst. konteinerių.

Lietuvos tranzitinis potencialas pagal SPVC :

- padidinti tranzito potencialą pervežant krovinius maršrutu Kaliningradas – RF ir RF – Kaliningradas;

- vežti krovinius, nukreiptus į Kaliningrado uostą, per LT teritoriją;

- greitesnis ir pigesnis krovinių pristatymas sutrumpinus maršrutą;

Daugiau informacijos apie naudojimosi šia sistema, kaip užsiregistruoti ir pateikti informaciją 2 val. iki atvykimo į pasienio postą, galima rasti https://crcp.ru/