Kodėl vežėjai palieka Lietuvą?


2021-03-09

trucker.lt

LVSLietuvos vežėjų sąjungos atlikta įmonių atstovų apklausa parodė, kad per pastaraisiais pandemijos bei karantino metais transporto sektorius toliau ženkliai mažėja: didėja nedarbas, bendrovės užsidaro arba persikelia į užsienį. Savo susirūpinimą grėsminga padėtimi transporto sektoriuje vežėjai perdavė Susisiekimo bei Užsienio reikalų ministerijų atstovams. Vasario 24 dieną vežėjai ir valstybinių institucijų pareigūnai susitiko nuotolinėje konferencijoje, kurioje susipažino su apklausos duomenimis bei tarėsi, kaip gelbėti Lietuvos transporto sektorių.

Vežėjų atliktos apklausos rezultatus pristatė LVS transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas. Pasak respondentų, didžiausią žalą transporto sektoriui padarė Covid-19 pandemijos sukeltas poveikis. Antroje vietoje nurodomas buvusios Sauliaus Skvernelio vyriausybės pernai priimtas nutarimas iki 1,65 padidinti komandiruotpinigių koeficientą.

Koeficientas – žala
„Tokio koeficiento nėra nei vienoje kaimyninėje Europos Sąjungos valstybėje, todėl vežėjai linkę perkelti savo veiklą į užsienį, pirmiausia – į Lenkiją“, – nurodė G. Ramaslauskas.

Apklausos duomenimis 9,6 proc. respondentų jau perkėlė savo įmones į užsienį, o apie planus 2021 metais tai padaryti planuoja 25 proc. dalyvių. Be to – transporto sektoriuje mažėja darbo vietų – savo darbuotojus atleido 26 proc. apklausoje dalyvavusių bendrovių atstovų. Negailėdami kritikos buvusiai vyriausybei, 59,5 proc. vežėjų teigė negavę jokios paramos iš valdžios savo verslui. Į klausimą, kaip vertinate LR Vyriausybės veiksmus, gelbėjant Lietuvos transporto verslą nuo Covid-19 pandemijos poveikio, neigiamai atsakė dauguma (61,3 proc.) apklaustųjų.

Papildydamas pranešimą, LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius nurodė, kad daugiausia nuogąstavimų vežėjams kelia ateityje neišvengiamas darbo sąnaudų padidėjimas ir mažėjantis transporto užsakymų skaičius, o pervežimu užsiimančios įmonės dėl to Lietuvą palieka jau nuo 2019 m. Pasak S. Žiliaus, didžiausią įtaką tokiam vežėjų pasirinkimui turi ne konkurencija rinkoje ar mažėjantis užsakymų skaičius, o būtent augančios sąnaudos.

„Dėl pandemijos bei uždarytų valstybinių institucijų, praėjusiais metais tik 9 proc. vežėjų, visai ar iš dalies, iškėlė savo verslą į kitas ES šalis. Planuojančių tai padaryti šiemet skaičius siekia jau 25 proc.“, – niūrią perspektyvą įvardino LVS generalinis sekretorius.

Vadovas palygino Bulgarijos, Lenkijos ir Lietuvos mokesčių naštą vežėjams ir konstatavo, jog Lietuvoje sumokama daugiausia mokesčių už kiekvieną darbo vietą.

„Tai apsprendė įvestas koeficientas. Didžiausias šiandienos vežėjų lūkestis yra tame, kad koeficientas būtų sumažintas arba jo būtų visai atsisakyta“, – patikslino jis.

Problema, jo vertinimu, yra tiek pažengusi, kad Lietuva atrodo vis mažiau patraukli investicijoms.

„Turime dvi esmines problemas – koeficientą ir Mobilumo paketą. Lietuva yra periferinė valstybė, visiškai nepatrauklioje geografinėje vietoje, tad su automobilių grąžinimu susiję kaštai tampa nepakeliami. Vežėjų praradimas tik progresuos, – persėjo S.Žilius. – Netrukus mes galime tapti Venesuela, kur taip vadinamos profsąjungos, kurios iš tikro yra nusikalstami sindikatai, reguliuoja verslui kaip ir ką jis gali daryti“.

Europoje, nors daugėja transporto įmonių, mažėja vairuotojų darbo vietų. Tai, pasak jo, reiškia, kad išeidamas stambus ar vidutinis verslas, kartu „išsineša“ ir darbo vietas. Tai lėmė, kad jei iki koeficiento įvedimo Lietuvoje dirbo tik 50 proc. vairuotojų iš užsienio, tai praėjusiais metais jų padaugėjo iki 70 proc., o šių metų pradžioje beveik 90 proc. vairuotojau jau buvo užsieniečiai. Todėl, S. Žiliaus teigimu, nereikia stebėtis, kad koeficientą patvirtinę politikai rudenį nebepateko į Seimą, o Lietuvos Transporto saugos administracijos veiklą, kuri ypatingai tikrina Lietuvos transporto priemones, bet ignoruoja vilkikus iš užsienio, neigiamai vertina 62 proc. likusių šalies vežėjų.

Ministerijos žada bendradarbiauti
Julius Skačkauskas, Susisiekimo viceministras, patikino, kad naujoji valdžia mato vežėjų problemas ir yra nusiteikusi jas spręsti. „Teikite visą turimą informaciją, nes Lietuvos vežėjai mums yra labai svarbūs, o su jūsų pagalba bus lengviau išgryninti spręstinas problemas“, – tikino viceministras.

Tiesa, vėliau jis patikslino, jog ministerija kuruoja ir kitas sritis, kurioms pandemijos metu taip pat labai reikia dėmesio. „Visgi mes bandysime situaciją gerinti, su LTSA mes kalbėsime ir bandysime sureguliuoti visas sritis“, – žadėjo J. Skačkauskas.

Jis užsiminė, kad koeficiento klausimą bus bandoma spręsti, tačiau tame turėtų dalyvauti ir kitos ministerijos ir institucijos. Taip pat buvo pasiūlyta, kad strateginius klausimus asociacijos keltų kartu, nes tuomet jie „bus geriau girdimi“.

Stanislovas Lingys iš LTSA pripažino, jog vežėjų pasitraukimas iš Lietuvos „yra blogai“, tačiau pasidžiaugė, kad transporto sektorius, lyginant su aviacija, visgi augo. Vertindamas sumažėjusį augimą, jis išsakė prielaidą, kad tai buvo susiję ne tik su koeficientu.

„Kovidas kiekvieną priverčia susimąstyti apie ateitį ir pasverti – kiek jis gali auginti automobilių parką nežinodamas apie perspektyvas“, – sakė LTSA atstovas.

Transporto ekspertas Mečislavas Atroškevičius patikslino, kad Lietuva, nors ir neturėdama naftos ar dujų, turi valstybės biudžetą pildantį prekių ir paslaugų eksportą. 2019 m. bendros paslaugų eksporto apimtys siekė beveik 12 mlrd. eurų, 7 mlrd. (59 proc.) iš kurių teko būtent transporto sektoriui, patikslino M. Atroškevičius.

„2020 metų pirmąjį ketvirtį, iki kovo mėnesio Lietuvos bendras paslaugų eksportas augo. Antrame ketvirtyje buvo fiksuotas mažėjimas. Trečiame ketvirtyje situacija šiek tiek stabilizavosi, – sakė M. Atroškevičius. – Transporto paslaugų sektorius, pirmame ketvirtyje demonstravęs smarkų augimą, antrajame tiek pat krito. Trečiame ketvirtyje, krizes išgyvenę ir patirtį turintys vežėjai greitai atsistatė“.

Transporto sektorius, M. Atroškevčiaus teigimu, „išlieka Lietuvos ekonomiką traukiantis lokomotyvas“ – 2020 m. iš bendro paslaugų eksporto sektoriaus uždirbtų beveik 8 mlrd. eurų, beveik 5 mlrd. (62 proc.), uždirbo būtent transportininkai. Būtent todėl, pasak jo, turimą transporto rinkos dalį Lietuva turi išlaikyti ir valstybė privalo padėti tai padaryti.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Jonas Mažeika buvo įsitikinęs, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, tačiau akcentavo, jog reikia ieškoti priemonių, kaip atsikovoti prarastas rinkas. Tai, pasak jo, būtų galima padaryti peržiūrėjus koeficiento klausimą, griežtinant trečiųjų šalių vežėjų kontrolę ir jiems išduodamų leidimų skaičių bei derantis dėl Mobilumo paketo sąlygų. Jis neslėpė, kad sudėtinga buvo derėtis su Rusija, tačiau, jo teigimu, progresas matomas ir šioje srityje. Taip pat J. Mažeika pabrėžė, kad norint neprarasti dabar turimų pozicijų, Lietuvos vežėjai daugiau dėmesio turėtų skirti inovacijoms ir nuo jų neatsilikti.

Finansavimo iššūkiai
LVS Finansinių investicijų politikos sekretorius Dovydas Urbonas papasakojo apie išorinius transporto įmonių finansavimo iššūkius – 2020 m. Lietuvos banko atliktos apklausos metu šalyje veikiantys bankai nurodė, kad įmonių finansinė būklė yra pablogėjusi. Ypatingai buvo išskirtas turizmo ir transporto sektorius. Tokie vertinimai buvo siejami su dėl COVID 19 pandemijos pablogėjusia bendra ekonomine situacija. Visgi, nors bankai neslėpė, kad skolinimo portfelis sumažėjo, jie nesiejo to su transporto įmonių pajėgumais ar turimais įsikolinimais.

Taip pat D. Urbonas nurodė, kad praėjusiais metais 44 proc. krito naujų vilkikų pardavimai, 40 proc. sumažėjo jų lizingavimas. Tiesa, abejojant didiesiems rinkos žaidėjams – SEB, „Swedbank“ ar „Luminor“, D. Urbono teigimu, aktyviau pradėjo reikštis nišinės įmonės – Volvo, DAF Finance, Scania Finance. Jų pardavimo dalis išaugo trečdaliu.

Bankų nenorą skolinti D. Urbonas siejo ir su mažėjančia konkurencija paskolų rinkoje, kadangi mažėja jos žaidėjų skaičius. Atitinkamai augo ir finansavimo palūkanos bei pradinės įmokos dalis. Daugiausia dėmesio bankas skiria esamų klientų finansavimui, kas užkerta kelią gauti paskolą naujoms ar apynaujėms įmonėms. Su tokiu požiūriu įmonės susiduria ir keisdamos bankus.

Kita vertus, lizingo rinkoje ima įsigalėti alternatyvūs finansuotojai. Tiesa, nors jie siūlo mažesnes pradines įmokas, mažėja galimų įsigyti automobilių pasirinkimas, nebegalima rinktis savo draudikų, tenka susitaikyti su didesnėmis palūkanomis.

„Alternatyvūs finansuotojai yra patrauklūs tik tiems, kas turi prikaupęs daugiau lėšų“, – sakė D. Urbonas, priminęs apie naujus papildomus ar išaugusius, įmonėms keliamus reikalavimus. Nepaisant naujų iššūkių, D. Urbono vertinimu, finansavimo galimybės rinkoje išlieka palyginti neblogos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas Aidas Rimkevičius dėkojo vežėjams, kad prasidėjus pandemijai, Lietuva buvo vienaiš nedaugelio Europos valstybių, kuri nepajuto prekių trūkumo. Pareigūnas sakė gilinasis į vežėjų aktualijas ir ragina imtis veiksmų, kad būtų gerinamas Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumas.

Konferencijos dalyvių pasisakymus jungė raudona gija – būtini skubūs pokyčiai, jeigu Lietuvos vyriausybė norės išsaugoti vežėjų atnešamą 12 % naudą.

Nuoroda į konferencijos įrašą yra čia.

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

Transratai

 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Apie investavimą į P2P tipo žmogus - žmogui paskolas internetinėse platformose Lietuvoje

Gintaras Leščinskas, el. paštas: gintaras.lescinskas@yahoo.com; tel. +37068794508

Gintaras LeščinskasPirmasis pasaulyje P2P skolinimo modelis atsirado prieš beveik 10 m. D. Britanijoje ir šiuo metu yra populiarus visame pasaulyje. Lietuvoje realiai veikia 3 pagrindinės Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos prižiūrimos lietuviškos P2P „žmogus – žmogui“ tipo interneto platformos – „SAVY“, Paskolų klubas“ ir „Finbee“.

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.