„Regitra“ žlugdo vežėjų verslą?


2021-05-18

Vadim Volovoj

Gegužės 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema ir šalies gyventojai susidūrė su sunkumais, registruojant savo automobilius. Ypač susiklosčiusioje situacijoje nukentėjo vežėjai, kurie, negalėdami užregistruoti įsigytų vilkikų ir puspriekabių, patiria didelių nuostolių. Kaip pasakė vienos įmonės atstovas: „Viskas veikė gerai, tačiau kažkodėl buvo nuspręsta pakeisti tvarką. Dėl to dvi savaites negalime užregistruoti šešių vilkikų su puspriekabėmis, o tai daugiau nei 1000-2000 eurų nuostolių kasdien dėl jų prastovų. Elektroninė sistema stringa. Ir tai jau nekalbant apie naudotų transporto priemonių pardavimą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems sunku suprasti kaip įforminti pirkimo-pardavimo sandorį“. Apie vežėjų problemas kalbamės su LVS transporto politikos sekretoriumi Gintautu Ramaslausku.

Su kokiomis problemomis dabar susiduria vežėjai „Regitroje“?

Pagrindinė problema – ilgesnis nei dviejų savaičių laukimo laikas, norint užregistruoti transporto priemones. Tame tarpe – dėl nuolat „užlūžtančios“ „Regitros“ elektroninių paslaugų teikimo sistemos. Ir kalba ne apie pavienius vežėjus. Jų daugybė, ir todėl labai didelių nuostolių patiria visas krovininio kelių transporto sektorius.
Kiek dideli yra vežėjų nuostoliai?
Vienos dienos krovininio automobilio prastova vežėjams vidutiniškai atneša 330 eurų nuostolių, o prastovos, kaip sakiau, siekia ilgiau nei dvi savaites. Be to, vairuotojas nedirba, taigi netenka dalies atlyginimo. Valstybė praranda mokesčius. Esminis klausimas – kas atlygins vežėjams patirtus nuostolius ir kompensuos vairuotojams negautas pajamas? „Regitra“? Gal Vidaus reikalų ministerija ar Seimo nariai, kurie šiandien gina vairuotojų teises ir pasakoja apie didžiulius vežėjų pelnus?

Kaip vertinate dabartinę vežėjų situaciją su transporto priemonių registravimu „Regitroje“, jos gebėjimą greitai ir efektyviai atlikti savo funkcijas?

Labai blogai. Ir nors Asmenų aptarnavimo „Regitros“ padaliniuose tvarkoje yra atskirai išskirtas vežėjų aptarnavimas, realiai tai nepagreitina procedūrų. Galbūt, kažkas pasikeis ateityje. Tačiau normalioje valstybėje neturi būti taip, kad kažkas pasikeičia tik po to, kai įvyksta vienos ar kitos sistemos kolapsas. Ir svarbiausia – tai jau ne pirmas kartas, kai dėl valstybės institucijų kaltės vežėjai patiria didžiulių nuostolių. Prisiminkime muitinės sistemų gedimą, dėl ko „sustojo“ Lietuvos-Baltarusijos pasienis. Ir niekas už tai neatsakė ir nekompensavo transporto sektoriui (vežėjams, vairuotojams, logistikos centrams) patirtos milžiniškos materialinės ir moralinės žalos.

Kokias bendras išvadas galima padaryti „Regitros“ istorijos kontekste?

Akivaizdu, kad „Regitra“ ir jos „viršininkė“ VRM nesusitvarko su esama situacija. Viešoji komunikacija – siaubinga. „Regitros“ vadovai viešoje erdvėje teigė, kad 2 savaičių laukimas yra normalus terminas – neva, kitose šalyse dar blogiau, o mes per gerai gyvenome, kai galėjome užregistruoti nupirktą automobilį tą pačią dieną. Nesugebama sutvarkyti IT tinklų ir užtikrinti normalaus elektroninių paslaugų teikimo, nors nuolat kalbama apie pasiekimus skaitmenizavimo srityje.
Bendrai paėmus, transporto priemonių registravimas (kaip ir vairuotojų egzaminavimas) Vidaus reikalų ministerijos pavaldume – sovietinis reliktas. Per 30 nepriklausomybės metų iš VRM, nepaisant didelio pasipriešinimo, pavyko „atimti“ tik technines apžiūras, ir situacija šioje srityje pagerėjo. Dabartinės problemos eilinį kartą parodė, kad VRM nesugeba užtikrinti sklandaus „Regitros“ darbo (iš tiesų, didelėmis eilėmis, bandant užregistruoti automobilius, vežėjai pradėjo skųstis dar pandemijos pradžioje, ir tai jau nekalbant apie nepasitenkinimą tuo, kaip ilgai reikia laukti, norint išlaikyti egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti). Akivaizdu, kad reikia pokyčių.

Ką reikėtų daryti?

Visose ES šalyse transporto priemonių registravimas (kaip ir techninės apžiūros bei vairuotojų egzaminavimas) yra atsakingų už transportą institucijų kompetencijoje. Todėl LVS siūlo pagaliau atsisakyti sovietinio paveldo ir perduoti automobilių registravimo ir vairuotojų egzaminavimo funkcijas Susisiekimo ministerijai.

***
Kadangi situacija sudėtinga, kreipėmės į „Regitrą“ su prašymu paaiškinti, kodėl įvyko tai, kas įvyko, ir kokios yra vežėjų galimybės operatyviau registruoti savo transporto priemones. Jos atsakymas gegužės 17 d. buvo toks :

„Naujoji Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema įgyvendinama, siekiant išvengti fiktyvių sandorių ir užtikrinti automobilių pirkėjų interesus. (...) Pradėjus veikti naujai sistemai, pirmąją pokyčių savaitę neišvengta trikdžių. Nuoširdžiai atsiprašome klientų, susidūrusių su nepatogumais. Didžioji dalis nesklandumų jau pašalinta, ir sistema veikia. Kaip žinia, savininko deklaravimo kodą (SDK) galima gauti internetu arba padalinyje. (...) Šiuo metu padaliniuose pirmenybė teikiama iš anksto užsiregistravusiems klientams. Neužsiregistravę asmenys aptarnaujami tik tuomet, jei yra laisva vieta. Tačiau nuo gegužės 28 d. „Regitroje“ keičiama klientų aptarnavimo tvarka – daugiau asmenų, kuriems reikalingos transporto priemonių registracijos paslaugos, bus aptarnaujami ir be išankstinės registracijos“.
Kalbėdama apie vežėjus, „Regitra“ pažymėjo: „Karantino laikotarpiu įmonė sudarė sąlygas Lietuvos vežėjo statusą turinčioms įmonėms nepertraukiamai registruoti komercinį transportą, kad sudėtingu periodu būtų užtikrintas reikiamas prekių judėjimas šalies viduje ir už jos ribų. Lietuvos vežėjai iki šiol aptarnaujami šia prioritetine tvarka. Jie savo poreikį gali išreikšti raštu, nurodant, kiek ir kokių automobilių norima registruoti [tikslūs žingsniai pateikiami „Regitros“ atsakymo tekste ir „Regitros generalinio direktoriaus Įsakyme dėl asmenų aptarnavimo valstybinės įmonės „Regitra“ padaliniuose tvarkos patvirtinimo ]. (...) Taip pat primename, kad „Regitra“ didžiąją dalį transporto priemonių registracijos paslaugų teikia ir skaitmeniniais kanalais. Taigi, Lietuvos vežėjai reikiamas paslaugas gali gauti ir tokiu būdu. Pavyzdžiui: internetu galima įregistruoti Lietuvoje prieš tai registruotą transporto priemonę, užsisakyti numerio ženklus ar registracijos liudijimą vietoj prarasto/sugadinto ir kt. Skaitmeniniais kanalais galima gauti ir visas paslaugas, susijusias su įsigaliojusia nauja savininkų apskaitos sistema, pavyzdžiui, gauti unikalų SDK“.
Kiek anksčiau Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė irgi pažymėjo : „Akivaizdžiai matome, kad sistema veikia netobulai ir sukelia tam tikrų rūpesčių tiek fiziniams asmenims, tiek verslui. Noriu užtikrinti, kad Vidaus reikalų ministerija žino šias problemas ir imasi visų priemonių, kad šios problemos būtų operatyviai sprendžiamos. Nuo šiol daugiau asmenų bus aptarnaujama be išankstinės registracijos. Toks sprendimas yra priimtas siekiant efektyviau suvaldyti srautus ir skubiais atvejais klientams paslaugą suteikti dar tą pačią dieną“.
Kitaip tariant, jeigu tikėti VRM ir jai pavaldžios „Regitros“ aiškinimais, viskas su transporto priemonių registracija šiuo metu yra gerai, o nuo gegužės 28 d. (tai yra, praėjus mėnesiui(!) po naujos tvarkos įsigaliojimo) bus dar geriau. O vežėjams apskritai nėra dėl ko skųstis, nes jiems numatyta prioritetinė registravimo tvarka. Tik praktiškai viskas ne taip sklandu kaip ant popieriaus.
Šiame kontekste vertas dėmesio atviras „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Sauliaus Šumino pareiškimas : „Projektui 10 mėnesių skirta, mūsų galva, neadekvatus laikas. Ką galima spėti padaryti per 10 mėnesių? Man kiek nerimą kelia, kad kalbama pastoviai lyg čia IT problemos. Sudėtingiausi dalykai projekte yra procesai, atskirti procesus, atplėšti nuo to kas buvo, sudėlioti, kad būtų sklandūs ir aiškūs. Savaime suprantama, mes tą riziką iš karto įžvelgėme, kad verslui su dideliais kiekiais automobilių bus nepatogu, o tam, kad patogu būtų, turėjome datas, savo matymą, kaip padaryti ir sakėme, kad iki tos datos nepadarysime patogiai verslui, kurie turi didelius kiekius. Indikavome labai anksti, bet buvo tokia politinė valia, kad reikia startuoti bet kuriuo atveju, nes šešėlis autoverslo rinkoje yra toks reiškinys, reikia su tuo kovoti“.
Įdomu, ar kada nors Lietuvos valdžios institucijos pradės daryti taip, kaip reikia, iš karto, o ne post factum, kad šalies gyventojai ir verslas neturėtų nepatogumų ir didelių nuostolių?

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 

LVS nariai pilasi dyzeliną ir benziną už specialią kainą Circle K degalinėse

 

Transratai

 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Apie investavimą į P2P tipo žmogus - žmogui paskolas internetinėse platformose Lietuvoje

Gintaras Leščinskas, el. paštas: gintaras.lescinskas@yahoo.com; tel. +37068794508

Gintaras LeščinskasPirmasis pasaulyje P2P skolinimo modelis atsirado prieš beveik 10 m. D. Britanijoje ir šiuo metu yra populiarus visame pasaulyje. Lietuvoje realiai veikia 3 pagrindinės Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos prižiūrimos lietuviškos P2P „žmogus – žmogui“ tipo interneto platformos – „SAVY“, Paskolų klubas“ ir „Finbee“.

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.