Algimantas Kondrusevičius: kuo mažiau verslo, tuo mažiau valstybės...


2021-05-18

 Kęstutis Bruzgelevičius

Algimantas KondrusevičiusAlgimanto Kondrusevičius credo: valstybės yra tiek, kiek joje yra verslo. Negalėčiau dėl to ginčytis, tačiau žinau viena: kultūrai atstovaujantis žmogus galėtų pasakyti - kuo mažiau valstybėje kultūros, tuo labiau ji, ta valstybė, atrodo nykštukinė. Ne mažiau teisūs bus ir, pavyzdžiui, švietimo darbuotojai: kuo prastesnė šalyje švietimo sistema, tuo labiau ji bus atsilikusi ir, beje, visose gyvenimo srityse. Pavyzdžių galėtume rasti daugybę, bet ne apie juos šiandien šneka. Mūsų pokalbio su LVS socialinės politikos sekretoriumi bei UAB „Transvelas“ plėtros direktoriumi tema – kas atsitiko Lietuvoje, kad verslas tapo ... podukra. Nemylima ir nekenčiama, ujama vos ne kasdien ir vos ne kasdien jai beriami priekaištai bei keliamos vis naujos pretenzijos.

- Gerbiamas Algimantai, atrodo keistais gyvename laikais: kur bepasisuktum, nuolat girdi kalbas, kad mūsų šalyje viskas daroma vardan žmogaus ir jo gerovės. Įvairiausių viešųjų ryšių akcijų dėka mes jau seniai žinome, kad nusipelnėme gyventi geriau ir kad įvairiausios valdžios struktūros dieną naktį verčiasi per galvas, kad tik šis mūsų nuopelnas būtų kuo skubiau realizuotas. O Jūs staiga prakalbote apie podukrą... Apie priekaištus ir pretenzijas...

- Neabejoju, kad žinote seną ir populiarų posakį: kelias į pragarą gerais norais grįstas. Tiesą sakant, nė kiek neabejoju mūsų valdžios institucijų kuo geriausiais norais, tačiau kuo toliau, tuo labiau ryškėja kelio kryptis, nusakyta tame posakyje. Mes iš tikrųjų pilni kuo geriausių norų, tačiau vos tik pabandome juos įgyvendinti, staiga paaiškėja, kad arba ne iš to galo ėmėmės darbo, arba visai ne tuos įnagius tikslui pasiekti pasirinkome. Tačiau, mano galva, bene didžiausia nūdienos bėda –siaubingai nuvertėjo intelektas: kiekvienas mokantis rašyti gali tapti ir rašytoju, ir žurnalistu, kiekvienas pajėgiantis išlaikyti rankose teptuką – dailininku, kiekvienas prisėdęs prie pianino arba sintezatoriaus – kompozitoriumi. Kiekvienas turintis pakankamai drąsos bet kokia proga veržtis į tribūną ir šnekėti bet kokia tema, gali tapti politiku. Štai ir turime profesionalių diletantų gadynę...

- Jaučiu Jūsų balse didelę nuoskaudą...

- Iš tikrųjų ji yra didelė, netgi labai didelė. Lietuvos verslininkai sukūrė milžinišką logistikos verslą nuo nulio, tuščiame plyname lauke. Valstybė prie jo absoliučiai niekuo neprisidėjo. Ne, atsiprašau: prieš tris dešimtis metų ji verslui padarė didelę paslaugą – valdžiažmogiai vežėjams netrukdė! O kartais, kiek leido galimybės netgi bandė prisidėti bent organizacinėmis priemonėmis. Anuomet mums atrodė, kad ne kažin kokia tai buvo pagalba, tačiau tada mes, pradedantys verslininkai, dar nepajėgėme suvokti, kokią baisią įtaką verslui gali daryti neapgalvoti politikų sprendimai.

- Kurie iš jų vežėjams tapo skaudžiausi?

- Nepasakysiu konkrečiai kurie, nes jų būta daug, gerokai per daug. Tačiau jų visuma nulėmė tai, kad mes šiandien katastrofiškai pralaimime konkurencinę kovą tiek Rytų, tiek ir Vakarų frontuose.

- Su Vakarų frontu situacija daugiau-mažiau aiški: „Mobilumo paketas“ ir naujieji reikalavimai, akivaizdžiai nukreipti prieš Centrinės bei Rytų šalių vežėjus, daug kur mums kiša koją, tačiau nemažai Lietuvos vežėjų gana sėkmingai pelno duoną veždami krovinius į Rytus.

- Šioje vietoje noriu pasiūlyti nedidelę pataisą – kol kas pelno. Šiandien taip, o rytoj..? Skaudu tai pripažinti, tačiau mes pernelyg ilgai džiaugėmės esantys vos ne transporto lyderiai Europoje ir užmigom ant laurų. Dabar kartais bandome pabusti ir apsidairę matom, kad esame kažkokiame užkampyje. Bene ryškiausia iliustracija – permainos leidimų sistemoje. 2013 metais mes per metus važiuodavome į Rusiją (arba per ją kur nors toliau) 180 tūkst. kartų, jie – 120 tūkst. Dabar jie važiuoja 250 tūkst. kartų, mes – 70, taigi skirtumas daugiau nei 3,5 karto. Dvišaliuose santykiuose paritetas – šventas reikalas, o mūsų politikai tapo neišpasakytai dosnūs: nemokamai konkurentams atiduoda tai, kas vežėjų buvo sukurta kantriu ir sunkiu darbu. Jie, ko gero, iki šiolei taip ir nesuprato, kad paritetas – tai rinkų pasidalijimo mechanizmas. Mes savo dalį jau atidavėme ir rusams, ir baltarusiams, ir kazachams ir visiems, kas tik panorėjo. Pervežimų „pyrago“ mes anksčiau turėdavome apie 60 proc., o dabar beliko gal 25.

- O kur, Jūsų nuomone, mes konkurencinėje kovoje pralošiame Rytams? Jeigu Rusijai reikia tiek mūsų leidimų, vadinasi, jų vežėjams naudinga čia važiuoti?

- Lietuvos vežėjams ženkliai išaugo sąnaudos: pastoviai didėja minimali alga darbuotojams, socialiai mokesčiai, naujų išlaidų pareikalavo „Mobilumo paketas“, pagaliau pagal nūdienos reikalavimus vienam vilkikui jau reikia turėti 2,2 - 2,5 vairuotojo, o tai didina poreikį ne tik finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Tuo pačiu metu Socialinių reikalų ministerija įvedė ribojimus ir kvotas darbuotojams iš užsienio. Seimo priimtas „Užsieniečių teisinės padėties“ įstatymas ir poįstatyminiai aktai uždraudžia kai kurioms įmonėms, dėl smulkiausių pažeidimų, įdarbinti užsieniečius ir veda prie žlugimo. Realybė tokia. Pasekmė – kaip rodo statistika, sektorius traukiasi ir pirmiausia mažųjų vežėjų sąskaita.

- Tačiau logika sako, kad tranzitu važiuojantys per Lietuvą vežėjai moka kelių mokesčius, perka degalus, bėdai prispyrus remontuoja transporto priemones. Tad iš tokio didelio skaičiaus gal vis dėlto šį tą uždirbame?

- Taip gali manyti tik apie verslą nieko neišmanantis žmogus. Jis turėtų žinoti elementarų dalyką: pinigus uždirba tas, kas veža. Mums lieka tik pakeliui nubyrantys trupiniai, liaudiškai tariant – katino ašaros. Tranzitas per Lietuvą – kapeikinis reikalas ir papildoma našta mūsų keliams, jų infrastruktūrai bei ekologijai. Degalų jie pas mus nepila, nes pigesni čia pat, Baltarusijoje. Ir technikos neremontuoja – iš paskutiniųjų traukia namo. Ir nakvoja ne viešbučiuose... Netgi maistą vežasi savo, kam be reikalo švaistyti pinigus? Tad paskaičiuokim, kas mums lieka iš to tranzito... Ir dar reikėtų minusuoti nuostolius, kuriuos patiria Lietuva, kai krovinius veža ne mūsų, o kažkieno vežėjai. Aritmetika čia paprasta: kai tą patį krovinį veža užsienietis, mums lieka tik kelių mokestis. Kai mūsų vežėjas – valstybei lieka apie 30 proc. vežėjo uždirbtų pinigų. Lietuvos vežėjai yra sukūrę daugiau kaip 130 000 darbo vietų, vien GPM 2020 m į VMĮ sąskairą sumokėjo 262 milijono, SODR-os biudžetą daugiau nei 330 milijonų. Pridėkime 240 milijonų vežėjų sumokėtą akcizą 2020 m. perkant dyzelinį kurą. Tad skaičiuokim, ko ir kiek neteksime, jei ir toliau politikai nenorės mokytis ekonominės „daugybos lentelės“. Dėl jų klaidų verslas neišvengiamai traukiasi, o juk verslas yra valstybės pamatai. Jos galia auga ant tų pamatų, o kuo jie silpnesni, tuo ir valstybės galia mažesnė.

- Matau, Algimantai, Jūs gerokai piktas ant mūsų politikų...

- Gerokai – ne tas žodis. Ir piktas – taip pat ne tas. Aš dažnai baisiuosi kai kurių politikų nekompetencija ir begaliniu pasitikėjimu savimi, savo sprendimais. Jie priima įstatymus ir kitokius dokumentus, kurie nulems mūsų gyvenimus ir mūsų likimus, ir nė nepabando pasvarstyti, kokias tai turės pasekmes. Vienas iš paskutinių pavyzdžių – sujauktas „Regitros“ darbas. Nežinančiam detalių gali atrodyti – kas čia tokio, kad žmogus negali skubiai užregistruoti savo įsigyto automobilio. „Palauks dienelę kitą ir džiaugsis toliau visą gyvenimą“, kaip sakė „Regitros“ vadovas savo interviu. Tačiau kai vežėjui įregistruoti naują vilkiką ar puspriekabę tenka laukti šios „malonės“ dvi-tris savaites, jis ima skaičiuoti nuostolius: viena tokios transporto priemonės nedarbo diena jam kainuoja 330 eurų. Dvi savaitės ir 5000 eurų kaip nebūta. O tokių vilkikų ar priekabų yra šimtai! Du kart tiek yra vairuotojų, kurie negalėjo vykti į reisus ir šeimos prarado pajamas. Keliu klausimą apie atsakomybę. Artimiausiu metu privalome įvardinti į kurią politinę partiją ir kurios organizacijos valdininkus kreipsimės dėl žalos atlyginimo.

- Tačiau toks gražus buvo noras, kaip tvirtinta aiškinamąjame rašte, „užtikrinti didesnį patogumą vartotojams įsigyjant ir eksploatuojant transporto priemones“...

- Vargu ar begali būti didesnis pasityčiojimas iš žmonių. Ir, beje, ne tik lengvųjų automobilių vairuotojų bei vežėjų. Iš „Regitros“ darbuotojų – taip pat. Kaip vėliau sužinojome, nauja apskaitos sistema dar projekto svarstymo pradžioje kėlė didelių abejonių, juolab kad nebuvo numatytos ir papildomos išlaidos šios sistemos įgyvendinimui. Nors buvo akivaizdu, kad esamų išteklių neužteks, tačiau, anot „invoacijos“ kūrėjų, tikslas turėjo pateisinti priemones. Tik už tai turi mokėti ne tie, kas tokio didelio „patogumo“ siekė. Specialistai netrukus šią „saviveiklą“ įvertino kaip „eilinį nekokybiškos teisėkūros pavyzdį, kai priimant sprendimą jo padariniai nėra vertinami“. O gaila, nes verslas patyrė milžiniškų nuostolių, tik atsakingų už tokios žalos atlyginimą kaip paprastai nebus.
Ta proga - ir viena jau seniai ramybės neduodanti mintis apie „Regitrą“. Niekaip nesuprantu, kodėl ši įmonė vis dar yra Vidaus reikalų ministerijos pavaldume? Tai visiškai nevykęs tarybinių laikų „paveldas“! Nežinau, anuo metu gal ir buvo kokia nors prasmė automobilių registraciją ir visus su šiais darbais susijusius rūpesčius užkrauti sistemai, kurios svarbiausioji pareiga – policijos funkcijos. Kodėl mes toliau aklai sekame tais pėdsakais? Mano supratimu, visa, kas susiję su automobiliais, turėtų būti vienose – Susisiekimo ministerijos rankose. Gal tada tokių nesąmonių, kaip kad padaryta su “nauja apskaitos sistema” būtų mažiau?
Prisiminkime muitinės sistemos gedimus, kurie sugeneravo milijoninius nuostolius. Reikės atlyginti ir juos. Tai sisteminės ir nuolatinės valstybės valdymo bėdos. Užuot trukdę verslui politikai galėtų sutvarkyti valstybinio sektoriaus problemas. Mes, Lietuvos piliečiai, tikimės bent jau to.

- Tad gal galėčiau palinkėti – iš Jūsų lūpų – į Dievo ausį? Ir dėkui už pokalbį.

 

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 

LVS nariai pilasi dyzeliną ir benziną už specialią kainą Circle K degalinėse

 

Transratai

 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Apie investavimą į P2P tipo žmogus - žmogui paskolas internetinėse platformose Lietuvoje

Gintaras Leščinskas, el. paštas: gintaras.lescinskas@yahoo.com; tel. +37068794508

Gintaras LeščinskasPirmasis pasaulyje P2P skolinimo modelis atsirado prieš beveik 10 m. D. Britanijoje ir šiuo metu yra populiarus visame pasaulyje. Lietuvoje realiai veikia 3 pagrindinės Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos prižiūrimos lietuviškos P2P „žmogus – žmogui“ tipo interneto platformos – „SAVY“, Paskolų klubas“ ir „Finbee“.

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.