Valdžia keičiasi – koeficientas lieka


2021-10-18

Vadin Volovoj

2021 m. spalio 13 d. Lietuvos Vyriausybė iš naujo patvirtino tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficientą 1,65. Prisiminkime šią juodą dieną vežėjų kalendoriuje ir tuos, kas
priėmė šį sprendimą. 

Po Konstitucinio Teismo nutarimo, kad koeficientas 1,65 buvo nustatytas, pažeidžiant Konstituciją, atsirado nedidelė viltis, kad jis bus peržiūrėtas. Vežėjus vienijančios organizacijos, tikėdamosios bent jau diskusijos šioje srityje, pateikė įvairius pasiūlymus. Tačiau valdantieji neišgirdo jų argumentų. Dar daugiau, klausantis klausimo pristatymo Vyriausybės posėdžio metu (jį galima išgirsti nuo 20 minutės čia /https://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-posedis-215), susidarė įspūdis, kad ministrų kabinetas – ypač socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei finansų
ministerija su premjere Ingrida Šimonyte priešakyje – nenori nieko girdėti, ir jam šiuo atveju seniai viskas aišku. O kalba, jeigu kas pamiršo, apie vieną iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių, kuris šiandien susiduria su daugybe iššūkių.

Kai žodį paėmė Susisiekimo ministras Marius Skuodis (kurį į šį postą delegavo liberalių pažiūrų „Laisvės partija“, žadėjusi mažinti, o ne didinti finansinę verslo naštą), švystelėjo mintis, kad bent jau jis pabandys užstoti vežėjus. Tačiau jį kažkodėl nustebino jų pasisakymai ir „išraiškos formos“, nes, anot jo, Vyriausybė vežėjus girdi. Turbūt, todėl ir priėmė sprendimą, kuris jų visiškai netenkina.

Po jo mes paprašėme papildomo Susisiekimo ministerijos komentaro. Jis buvo toks: „2019 m. sprendimas priimtas, norint pasiekti sąžiningą darbuotojų ir darbdavių susitarimą dėl darbo sąlygų. Ginant verslo interesus, turėtų būti atsižvelgiama ir į darbuotojų interesus gauti sąžiningą atlygį už savo darbą. (...) Tačiau tai būtina daryti kompleksiškai ir subalansuotai, siekiant ne tik išsaugoti, bet ir didinti šio sektoriaus konkurencingumą. Reikia įvertinti iššūkius, su kuriais šis sektorius susidurs kitais metais: minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimą iki 730 eurų, degalų kainų augimą, įsigaliosiančias „Mobilumo paketo“ nuostatas, taip pat labai opią vilkikų vairuotojų trūkumo problemą, su kuria susiduria dauguma regiono šalių. (...) Manome, kad diskusija dėl vežėjų konkurencingumo ir darbuotojų sąlygų gerinimo nėra formali, labai svarbu, kad ji tęstųsi“. 

Žodžiai gražūs, bet mažai ko verti, nes turiningos diskusijos nėra – pabaigoje kaskart vienašališki valdžios sprendimai, nuosekliai (tik neaišku, sąmoningai dėl politinių priežasčių ar dėl elementarios kompetencijos stokos) žlugdant Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumą.

Kaip pažymėjo Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) Sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislavas Atroškevičius: „LVS nuo pat pradžių laikėsi tos pozicijos, kad 2019 m. priimtas Vyriausybės nutarimas dėl koeficiento padidinimo nuo 1,3 iki 1,65 buvo priimtas, pažeidžiant Konstituciją, teisės principus ir LR įstatymus. Po Konstitucinio Teismo nutarimo (https://www.lrkt.lt/lt/teismo-
aktai/paieska/135/ta2457/content) mūsų siūlymas dabartinei Vyriausybei buvo nuo 2022 m. sausio 3 d. grįžti į status quo situaciją – taikyti iki 2019 m. galiojusio 1,3 koeficiento dydį. Toks sprendimas, mūsų galva, būtų logiškas, protingas ir svarbiausia teisingas“.

Toliau kyla natūralus klausimas – kaip LVS pasiūlymas buvo įvertintas trišalio dialogo (kuris turėjo įvykti, kad būtų ištaisyta ankstesnės Vyriausybės konstitucinė klaida) rėmuose? „Apie
trišalį dialogą pasakyti nieko negalime, nes LVS jame nedalyvavo ir į tokį dialogą pakviesta nebuvo. Bet mūsų turimomis žiniomis, jokių susitarimų ar sprendimų trišalio dialogo rėmuose iki šiol nėra. Todėl dabartinės Vyriausybės priimtą nutarimą dėl koeficiento, nesulaukus trišalio dialogo pabaigos, vertiname kaip klaidą ir lipimą ant to paties S. Skvernelio Vyriausybės grėblio. LVS yra vežėjus atstovaujanti organizacija ir visada turi ką pasiūlyti bet kokio lygio derybose, todėl mums labai įdomu, kodėl nebuvome pakviesti į tokias derybas, jei jos realiai vyksta“, - pabrėžė M. Atroškevičius.

Dar daugiau, kaip pažymėjo LVS sekretorius, po buvusios Vyriausybės priimto nekonstitucinio sprendimo prasidėjo Lietuvos transporto įmonių, kurios ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus, emigracija (2020 m. jų Lenkijoje, anot M. Atroškevičiaus, buvo įregistruota 90, o šiais metais – jau 500). „Šį procesą kiek pristabdė Covid-19 pandemija. Kol kas Lietuvos įmonės tik žvalgosi svetimoje rinkoje, galutinai su Lietuva nenutraukia ekonominių santykių. Bet įsibėgėjus šiam procesui, sustabdyti jo jau nebebus galima. Vien tik šiais metais Lietuvos transporto įmonės užsienyje sukūrė iki 20000 naujų darbo vietų. Dabartinė Vyriausybė šio suprasti nelabai nori. Jos sprendimas buvo priimtas, nepasitarus su verslu, buldozerio principu, ir jo neigiamas pasekmes mes pamatysime jau po metų-kitų. Todėl vertiname jį vienareikšmiškai neigiamai. Jis nenaudingas niekam – nei valstybei, nei verslui, nei vairuotojams“, - konstatavo M. Atroškevičius. 

Bet gal dar galima kažką padaryti? LVS sekretoriaus nuomone, „dėl koeficiento daugiau niekas nepasikeis – vežėjai tiesiog tapo eilinių politinių žaidimų ir intrigų įkaitais“. Tačiau ne mažiau jį nustebino kitas dalykas. „Labai keista, kad šiandien sprendimus dėl koeficiento priiminėja tie, kurie 2019 m. kritikavo S. Skvernelio Vyriausybę už priimamus sprendimus, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, deklaruojančios liberalias pažiūras partijos. LVS dar rugpjūčio mėnesį kreipėsi į „Laisvės partijos“ valdybą su prašymu paaiškinti jos poziciją dėl ruošiamo Vyriausybės nutarimo koeficiento klausimu ir kaip tai koreliuoja su partijos programos 2.3.3. punktu (https://www.laisvespartija.lt/wp-content/uploads/2020/06/Laisv%C4%97s-partijos-2020-m.-Seimo-rinkim%C5%B3-
programa.pdf), kuriame deklaruojama: „Neįvesime jokių naujų mokesčių, o esami mokesčiai nebus keičiami, nebent juos mažinant, siekiant užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą“. Iki šiol iš partijos valdybos jokio atsakymo nesame gavę. „Liberalų sąjūdžio“ programoje taip pat kalbama apie mokesčių mažinimą ir geresnių sąlygų verslui sudarymą. Tačiau, kiek mes suprantame, dirbantys koalicijoje „mažieji“ broliai (sesės) nelabai turi svertų savo programinėms nuostatoms įgyvendinti. Toks požiūris į mūsų transporto sektorių ir visą verslą daugelį verslo atstovų nuvilia ir mažina pasitikėjimą liberalių pažiūrų politikais“, - apgailestavo M. Atroškevičius.

Baigiant, norisi pacituoti Seimo tinklapyje 2019 m. gruodžio 19 d. paskelbtą pranešimą (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38282&p_k=1&p_t=269383): „Liberalas Simonas
Gentvilas ir grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą siekdami išsiaiškinti, ar priimdama nutarimą dėl didesnio komandiruojamų dienpinigių apmokestinimo nuo 2020 m. Vyriausybė nepažeidė pagrindinių teisėkūros, atsakingo valdymo principų, pačios Vyriausybės nustatytų taisyklių ir kitų susitarimų. Seimo nario nuomone, skubotas apmokestinimo koeficiento padidinimas yra žalingas Lietuvos transporto sektoriui ir visai šalies ekonomikai“. 

„Skubotas Vyriausybės nutarimas neatlikus galimo poveikio vertinimo, o interesų grupėms nesuteikus galimybių pareikšti savo nuomonės, mums, parlamentarams, nepaliko kitos išeities, kaip tik dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išsiaiškinta, ar nutarimas, paliečiantis vieną konkurencingiausių šalies ūkio sektorių, buvo priimtas teisėtai, laikantis visų numatytų procedūrų“, – tada teigė „Liberalų sąjūdžio“ frakcijos narys ir dabartinis aplinkos ministras S. Gentvilas.

Šį kartą, jis kažkodėl nieko nepasakė. Matyt, kadaise blogas Vyriausybės sprendimas staiga kažkokiu mistiniu būdu patapo geru, ir todėl nauja finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė: „Iš pricipo siūlome palikti tą koeficientą, kurį jau buvo patvirtinusi buvusi Vyriausybė“, - pridurdama, kad „sąlygos iš esmės nesikeičia, dėl šio koeficiento dydžio jokios derybos nei vyko, nei vyksta“. Tai jau tikrai.

Darbininkė ir valstietis

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

Transratai

 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Apie investavimą į P2P tipo žmogus - žmogui paskolas internetinėse platformose Lietuvoje

Gintaras Leščinskas, el. paštas: gintaras.lescinskas@yahoo.com; tel. +37068794508

Gintaras LeščinskasPirmasis pasaulyje P2P skolinimo modelis atsirado prieš beveik 10 m. D. Britanijoje ir šiuo metu yra populiarus visame pasaulyje. Lietuvoje realiai veikia 3 pagrindinės Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos prižiūrimos lietuviškos P2P „žmogus – žmogui“ tipo interneto platformos – „SAVY“, Paskolų klubas“ ir „Finbee“.

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.