Nacionalinis sportas: lipimas ant to paties grėblio


2021-10-25

Kęstutis Bruzgelevičius

Sportą mėgstančios pasaulio tautos kultivuoja ne tik olimpines sporto šakas, jos neretai turi ir savas, nacionalines, kurios populiarios tik vienoje šalyje ar netgi tik jos dalyje. Kaip pavyzdį galima paminėti kad ir žmonų nešimą, lipimą į taukuotą stulpą, leidimąsi nuo kalno plastikiniame rutulyje arba netgi tokiame intelektinių ir fizinių pastangų reikalaujančioje rungtyje kaip šachmatų boksas. Lietuva, žinoma, ne išimtis: mes taip pat turime savą, nacionalinę, sporto šaką – lipimą ant grėblio. Negalima būtų sakyti, kad ji, toji sporto šaka, būtų labai jau originali: ant grėblio laipioja ir kitų tautų atstovai, tačiau mes, lietuviai, galime didžiuotis tuo, kad lipame dažniausiai ant to paties grėblio. Lipti ant skirtingų grėblių didelio proto nereikia, čia svarbiausia pastabumas. O štai ant to paties – reikia ir tikros išminties, ir sugebėjimų. Tai, netgi galima būtų pasakyti, ne sportas, o menas... Jo specifiką ir subtilybes šiandien ir aptarsime su LVS transporto politikos sekretoriumi Gintautu RAMASLAUSKU.

Gerb. Gintautai, bijau, kad skaitytojai mūsų nesupras, jei iš pat pradžių nepaaiškinsime, kodėl ir apie ką mes čia ketiname šnekėti. Kodėl apie sportą ar meną ketiname kalbėti vežėjų reikalams skirtame tinklapyje? Ir kuo čia dėti grėbliai?

– Tai kad viskas čia labai paprasta! Šią sporto šaką Lietuvoje bene labiausiai mėgsta politikai. Žinoma, jie kaip ir visi mirtingieji retkarčiais (dažniausiai per rinkimus) gauna guzų, tačiau kur kas dažniau ir kiekvieną mielą dienelę guzus už juos susirenkame mes, jų rinkėjai. Ir kuo dažniau mūsų politikai lipa ant to paties grėblio, tuo skaudesnės pasekmės laukia. Teoriškai visi šitai žino ir kuo puikiausiai supranta, tačiau mes ir toliau nesugebame kritiškai mąstyti ir blaiviai vertinti visuomenėje vykstančius procesus. Geresnio ir gražesnio grėblio ilgesys – įsisenėjusi bėda, nes niekad nemokėjome mokytis iš savo klaidų, o natūralios evoliucijos kelias – mums pernelyg ilgas ir pavojingas. Todėl labai praverstų liaudies išmintis, sakanti: užlipai ant grėblio pirmą kartą – įgavai naujos patirties, užlipai ant to paties kelintą – pagalvok apie kelią, kurio ketini eiti.

– Ką gi, pats metas apie jį pagalvoti. Kas tame kelyje Jus taip sujaudino, kad prisiminėte gražesnio grėblio ilgesį? Juk kuriame gerovės valstybę ir taip gražiai skamba Finansų ministerijos pažadai kitąmet didinti pensijas, atlyginimus mokytojams, dėstytojams, kultūros darbuotojams...

– Taip, pažadų daug ir labai gražūs. Labai... Tik niekur neradau informacijos iš kokių lėšų visa tai bus padaryta? Todėl tame pažadų fone itin grėsmingai nuskambėjo vyriausybės siūlymas didinti akcizo tarifą dyzelinui. Iš principo nieko neturėtų stebinti noras keisti kai kurių prekių akcizų tarifus – tai kiekvienos valstybės vidaus politikos reikalas. Tačiau motyvas tiesiog pritrenkė ir prajuokino: paskatinti gyventojus atsisakyti lengvųjų automobilių su dyzeliniais varikliais ir persėsti į viešąjį transportą.

– Atsiprašau, bet nesuprantu Jūsų: kas yra negero siūlyme skatinti gyventojus persėsti į viešąjį transportą? Arba atsisakyti lengvųjų automobilių su dyzeliniais varikliais? Juk jie 2009 metais sudarė apie 15% viso Lietuvos lengvųjų automobilių parko, o šiuo metu beveik 70. Dar visai neseniai dyzeliniai varikliai buvo giriami už ekologiją, dabar staiga patapo „nešvarūs“, o jų vairuotojai - vos ne liaudies priešai.

– Klausimas atrodo paprastas, o štai atsakymas bus sudėtingas, nes paliestos trys temos. Pirmoji – raginimas persėsti į viešąjį transportą. Iš karto turiu pasakyti: nereikėtų jokių raginimų, jeigu tas viešasis transportas Lietuvoje būtų! Eurostato duomenimis vilniečiai beveik be konkurencijos pirmi ES nuosavų automobilių naudojimu susisiekimui Vilniaus mieste. Ką šis mūsų „pirmavimas“ sako? Jis konstatuoja: sveiko proto žmogus tik labai jau didelio reikalo spiriamas iš taško A į tašką B važiuos savo automobiliu, jei tik patogiai galės ten nukakti visuomeniniu transportu. O jeigu jis vis dėlto važiuoja savuoju, tad su tuo visuomeniniu kažkas yra negerai. Netgi labai negerai, kad ir ką besakytų jo apologetai ir, beje, ne tik sostinėje. Kituose miestuose situacija ne geresnė.
Dyzelinių variklių tema – iš dviejų dalių - techninės ir politinės. Su technika viskas daugiau ar mažiau aišku. Nauji moksliniai tyrinėjimai, paskatinti ekologinių katastrofų, atskleidė, kad ekologinis dyzelių švarumas yra legenda, vertusi žmoniją susitaikyti su nuodinguoju vidaus degimo variklių alsavimu. Klimato kaita ir su ja susijusios permainos gamtoje atvėrė žmonijai akis ir pareikalavo imtis griežtesnių priemonių situaciją bent stabilizuoti, o ateityje ir pagerinti.
Su politinėmis dyzelinio variklio problemomis situacija keblesnė. Jei hibridiniai ir elektromobiliai gali (arba ateityje galės?) bent šiek tiek pakeisti lengvųjų automobilių parko struktūrą, tai absoliučiai visas komercinis transportas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gyvas R. Dyzelio išradimo dėka. Kažkokios permainos lyg ir bręsta vidiniame miestų transporte, bet kol kas tai pavienės kregždės. Pavasario teks palaukti ir bijau, kad nemažai. Ta proga leisiu sau pacituoti seną suvalkietišką posakį, kuris gal kiek ir grubokai, tačiau tiksliai atspindi esamą situaciją: ne taip greitai ropė kepa, kaip šikna nori...

– O tai kur čia politika?

– Pirmiausia politikų sugebėjimuose norimą pateikti už esamą. Štai dabar mūsų valdantieji užsimojo didinti Lietuvoje taikomą akcizo tarifą dyzelinui. Suprasčiau, jeigu atvirai ir sąžiningai būtų pasakyta – pinigų įgyvendinti mūsų pažadams nėra, tad tenka ieškoti netgi ten, kur rasti jų tikimybė nėra labai didelė.

– Kodėl nelabai didelė? Milijonai automobilių važinėja varomi dyzelinu. Padidinus jo akcizą, pakils dyzelino kaina ir bus iš ko kurti gerovės valstybę.

– O štai ir atėjo metas kalbai apie grėblius. Šiek tiek faktų iš mūsų nesenos istorijos, kuri eilinį kartą tvirtina, kad šis mokslas mūsų niekada nieko neišmokė. 2009 metais valdžioje buvę konservatoriai (I. Šimonytė tada buvo finansų ministrė) drastiškai padidino degalų akcizus. Dyzelino mokestis 2009 m. sausio 1 d. buvo padidintas nuo 274 € iki 330 €. (nors tuo metu dar buvo litai, bet aiškumo dėlei juos „išverčiau“ į eurus).Tokį tarifą (330 €) ES nustatytu minimumo reikalavimu Lietuva privalėjo pasiekti tik 2013 metais. Tuo pačiu žygiu akcizas benzinui padidintas gerokai daugiau – iki 434 €, nors ES minimumą (kuris yra 359 €) Lietuva privalėjo pasiekti taip pat tik 2013 metais.

– Paskubėjome penkiais metais – vardan ko?

– Vardan to paties noro kuo greičiau iškepti ropę! Ir netik paskubėjome, bet gerokai viršijome ES reikalaujamus minimumus. Dabar vėl panašiai planuojama, tik atvirai šitai pasakyti nepatogu, tad panaudotas labai kilnus tikslas – ekologija. Pabrangs dyzelinas, vairuotojai sustatys pašaliuos savo automobilius ir bėgs ieškoti kas autobusų, kas troleibusų, sės ant dviračių ar užsilips ant paspirtukų... Ir bus ekologinis rojus žemėje, vadinamoje Lietuva. Tačiau grįžkime atgalios prie istorijos. Tada, 2009 m., neprireikė nė devynių mėnesių, kad tuomečiai valdantieji suvoktų, jog mokesčių politika yra gerokai sudėtingesnis dalykas nei buhalterija. Vietoj konservatorių planuotų didesnių pajamų į biudžetą, degalų akcizo surinkimas staigiai krito. Todėl jau nuo tų pačių 2009 metų rugpjūčio 1 d. dyzelino akcizas buvo sugražintas į ankstesnį lygį – 274 €. Tuo tarpu benzino akcizą sumažinti “pamiršo”. Dar kartą jis 2020 m. sausio 1 d. buvo dar padidintas iki dabar galiojančio – 466 €, nors ES nustatytas minimumas išliko tas pats – 359 €. Tokia mokesčių politika ir nulėmė, kad benzino kainos Lietuvoje gerokai pralenkė dyzelino ir gyventojai ėmė rinktis dyzelinius lengvuosius automobilius.

– Bet gal tai nebuvo vienintelė priežastis? Puikiai prisimenu tuos laikus, nes pats tada pirkau automobilį, beje, dyzelinį. Visoje ES vyravo lengvųjų automobilių su dyzeliniais varikliais skatinimo politika, nes jie mažiau taršūs. Netgi pats rašiau apie Euro 1 - Euro 6 ekologines normas, kurios dyzeliams suteikia naują kvėpavimą...

– Deja, realybė pasirodė kitokia – dyzeliniai automobiliai išmeta labai kenksmingus azoto oksidus ir smulkias kietąsias daleles – suodžius, sukeliančius vėžį. Todėl dabar ES politika šioje srityje apsivertė aukštyn kojomis, tačiau ką darysime su tais milijonais dyzelinių automobilių, kurie karaliauja mūsų miestų gatvėse bei keliuose? Tam, kad gyventojai jų atsisakytų, reikia itin galingo visuomeninio transporto, o juk jis – taip pat dyzelinis. Elektrinis bei vandenilinis – kol kas vis dar svajonėse. Nenorėčiau būti blogu pranašu, tačiau neabejoju: naujas mūsų valdžios užmojis antrą sykį įbristi į tą pačią upę, užsibaigs lygiai taip pat, kaip ir pirmasis. Elementari logika sako: jei mes padidinsime degalų akcizą bent 1 proc., o kaimynai liks su tokiu pačiu, mūsų lauks aibė problemų.

– Tad kas, Jūsų nuomone, įvyks padidinus dyzelino akcizą?

– Pirmiausia – brangs visos prekės ir paslaugos, didės infliacija, kuri Lietuvoje šiuo metu ir taip viena iš didžiausių ES, nes visos komercinės transporto priemonės varomos dyzelinu, o vietinius vežimus vykdančios įmonės degalus perka tik Lietuvoje.
Antra – ženkliai kris dyzelino pardavimo apimtys Lietuvos degalinėse. Lenkijoje šiuo metu taikomas dyzelino akcizas – tik ES minimumas 330 €. Todėl degalai ten bus ženkliai pigesni ir visas tarptautinių pervežimų automobilių srautas (ne tik Lietuvos, bet ir tranzitinis, vykstantis į Vakarus) juos pirks Lenkijoje. Ir ne tik ten: Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir dabar dyzelino akcizas mažesnis nei Lietuvoje.
Ir dar viena aplinkybė: kitąmet, 2022 m. vasario mėn., įsigalios ES Mobilumo paketo nuostata, reikalaujanti sunkvežimiams kas 8 savaites grįžti į registracijos šalį. Vien Lietuvos atveju tai dešimtys tūkstančių sunkvežimių, dirbančių ES šalyse, kurių kiekvieno degalų bakas siekia 1000 ir daugiau litrų. O kur dar Latvijos ir Estijos sunkvežimiai, grįžtantys namolio per Lietuvą? Ir visą šį srautą Lietuva praras, nes jie degalų pas mus nepirks. O Lietuvos pasienio regionų gyventojai vyks į Latviją ir Lenkiją ne tik pigesnio alaus, bet ir degalų. Ir vėl gali įvykti kaip 2009 metais, kai neapgalvotai padidintą akcizą reikėjo skubiai mažinti.

– Bet sutikite, kažką daryti juk reikia?

– Sunku nesutikti... Tačiau kai iš kelių blogybių tenka rinktis mažiausią ar bent mažesnę... Jei iš tikrųjų mums rūpi ekologija, o ne pasipinigavimas, kur kas racionaliau būtų mažinti akcizą benzinui, taip sudarant prielaidas gyventojams pirkti automobilius su benzininiais varikliais, kurie žymiai mažiau taršesni. Nes elektromobiliai dar mažai kam Lietuvoje “įkandami” ir kol kas turi daugiau trūkumų nei privalumų, lyginant su benzininiais. Vis dėlto jei valdžia ryšis didinti akcizą dyzelinui, yra viena priemonė, galinti sumažinti pervežimų kaštų augimą, kurį galų gale padengtume mes visi – galutiniai vartotojai. Tai galimybė keleivių ir krovinių gabenimą vykdančioms įmonėms susigražinti dalį akcizo už dyzeliną. ES teisės aktai leidžia šalims narėms gražinti dalį akcizo vežėjams, jei šalyje nustatytas didesnis už ES minimumą tarifas. Gražinti leidžiama būtent tą dalį, kuri viršija ES minimumą. Tad netgi esant dabartiniam dyzelino tarifui Lietuvoje gražinimas yra įmanomas. Jis, beje, šiuo metu vykdomas keliose ES šalyse, mūsų vežėjams svarbiausios yra Belgija, Prancūzija, Ispanija. Už jose pirktus degalus Lietuvos vežėjai sėkmingai susigražina dalį akcizo.

- Tačiau tokia priemonė turės įtakos tik transporto įmonėms, o eiliniams vartotojams vis tiek papildomos išlaidos? Kaip prognozuotumėt, kurį kelią pasirinks mūsų valdantieji?

– O varge... Prognozuoti galėtum, jei žinotum, kuris horoskopo ženklas vyraus tarp sprendimo priėmėjų. Astrologai, kiek žinau, ateitį pranašauja ne tik iš žvaigždžių ar kavos tirščių, bet kai kada ir iš... grėblių. Jų prognozės tokios:
Mergelė ant visų grėblių lips labai lėtai ir metodiškai, nes yra įsitikinusi: jei lipsi teisingai, tai nieko ir nenutiks.
Svarstyklės labai ilgai abejos ir, priėmusios vienintelį teisingą sprendimą, užlips ant paties didžiausio.
Ožiaragis užlipęs ant grėblio supras, kad jis ant jo užlipo, bet kažin ar suvoks, ką tai reiškia?
Dvyniai sugebės nuspręsti tik tada, kai jau bus užlipę ant visų grėblių.

Variantai tokie. Sėkmės mums visiems!

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

Transratai

 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Apie investavimą į P2P tipo žmogus - žmogui paskolas internetinėse platformose Lietuvoje

Gintaras Leščinskas, el. paštas: gintaras.lescinskas@yahoo.com; tel. +37068794508

Gintaras LeščinskasPirmasis pasaulyje P2P skolinimo modelis atsirado prieš beveik 10 m. D. Britanijoje ir šiuo metu yra populiarus visame pasaulyje. Lietuvoje realiai veikia 3 pagrindinės Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos prižiūrimos lietuviškos P2P „žmogus – žmogui“ tipo interneto platformos – „SAVY“, Paskolų klubas“ ir „Finbee“.

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.