Diskusija: ar Kaunas taps Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru?


2014-02-13

Vidmantas Užusienis 
Lietuvos žinios

Vidmantas Užusienis

 

Kau­nas at­ei­ty­je tu­ri vi­sas ga­li­my­bes tap­ti Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no (BJR) vals­ty­bių lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru. Ta­čiau ne ma­žiau stip­rūs lo­gis­ti­kos cen­trai yra ir bus Vil­nius bei Klai­pė­da. Vi­sų jų tei­kia­mos pa­slau­gos ir ski­ria­si, ir pa­pil­do vie­na ki­tą. Klai­pė­da jau yra sa­vi­tas vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cen­tras dėl jū­rų uos­to. Kau­nas gar­sė­ja pla­ti­ni­mo, Vil­nius – san­dė­lia­vi­mo pa­slau­go­mis.

Mies­tai vie­nu me­tu ir kon­ku­ruo­ja, ir bend­ra­dar­biau­ja. To­dėl Lie­tu­vai bū­tų ge­riau, kad pa­sau­liui jie bū­tų pri­sta­to­mi kar­tu - kaip vie­nas di­de­lis lo­gis­ti­kos cen­tras. Gal­būt kaip pats svar­biau­sias ir efek­ty­viau­sias BJR vals­ty­bė­se, o gal net Šiau­rės Eu­ro­po­je. Bū­tent taip mo­der­nia­me pa­sau­ly­je dėl kro­vi­nių kon­ku­ruo­ja mies­tai su mies­tais, re­gio­nai su re­gio­nais, vals­ty­bės su vals­ty­bė­mis. Ta­čiau kad tai įvyk­tų, pir­miau­sia bū­ti­na su­kur­ti Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos pa­slau­gų stra­te­gi­ją, o jo­je įvar­dy­ti, kaip pa­trauk­liai bū­tų va­di­na­mas tarp­tau­ti­niams kro­vi­nių siun­tė­jams lie­tu­viš­kas tri­po­lis, ku­rį su­da­rys Kau­nas, Vil­nius ir Klai­pė­da.

To­kios svar­biau­sios min­tys bu­vo dės­to­mos pra­ėju­sią sa­vai­tę dien­raš­čio „Lie­tu­vos ži­nios“ re­dak­ci­jo­je vy­ku­sio­je aps­kri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jo­je „Ar Kau­nas ga­li tap­ti Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no vals­ty­bių lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru?“, ku­ri bu­vo ban­do­mo­ji, pra­de­dant lai­kraš­čio or­ga­ni­zuo­tą pro­jek­tą „Trans­por­to ir lo­gis­ti­kos pri­ori­te­tai 2014“.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo vi­sų svar­biau­sių ša­lies trans­por­to ir lo­gis­ti­kos sek­to­riaus vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, aso­cia­ci­jų ir įmo­nių at­sto­vai - Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos Plė­tros ir tarp­tau­ti­nių ry­šių de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Are­ni­jus Jac­kus, su­si­sie­ki­mo mi­nis­tro pa­ta­rė­jas Ge­di­mi­nas Pe­traus­kas, AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Kro­vi­nių di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas plė­trai Sau­lius Sta­siū­nas, AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Lo­gis­ti­kos pro­jek­tų sky­riaus vir­ši­nin­kas Min­dau­gas But­no­rius, Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių pa­slau­gų įmo­nių aso­cia­ci­jos „Gel­pa“ vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė Si­gi­ta By­tau­tė, aso­cia­ci­jos „Lie­tu­vos ke­liai“ vi­cep­re­zi­den­tas Sta­nis­lo­vas Kab­lys, Tarp­tau­ti­ nio Vil­niaus oro uos­to Ko­mer­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Jū­ra­tė Bal­tru­šai­ty­tė, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės lo­gis­tų ir eks­pe­di­to­rių aso­cia­ci­jos „Li­ne­ka“ pre­zi­den­tas Taut­gi­nas San­kaus­kas, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės ve­žė­jų au­to­mo­bi­lių ke­liais aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Al­gi­man­tas Kond­ru­se­vi­čius, Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos Pers­pek­ty­vi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Arū­nas Rut­ka, Kau­no spe­cia­lio­sios įmo­nės „Kau­no pla­nas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Šin­kū­nas, "Kau­no pla­no" su­si­sie­ki­mo da­lies va­do­vas Ma­rius No­rei­ka, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų va­do­vas Min­dau­gas Rei­ni­kis.

Kau­nas kaip dis­ku­si­jų ob­jek­tas bu­vo pa­si­rink­tas to­dėl, kad jau šiais me­tais mies­tą pa­sie­kus eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­liui „Rail Bal­ti­ca“ Kau­ne su­si­kirs tiek trans­por­to rū­šių, kiek iki šiol ne­ma­tė nė vie­nas di­de­lis mū­sų ša­lies ar ar­ti­miau­sio už­sie­nio mies­tas, gal­būt tik iš da­lies iš­sky­rus Bres­tą Bal­ta­ru­si­jo­je. To­dėl da­bar vi­sai lo­giš­ka klaus­ti, ar mū­sų lai­ki­no­ji sos­ti­nė jau ar­ti­miau­siais me­tais ga­lės pre­ten­duo­ti va­din­tis gar­bin­gu BJR vals­ty­bių lo­gis­ti­kos cen­tro var­du? Ta­čiau dis­ku­si­jos te­ma iš­sip­lė­tė - ap­tar­ta kur kas pla­tes­nė Lie­tu­vos trans­por­to ir lo­gis­ti­kos pers­pek­ty­va.

Pa­sak SM at­sto­vo A.Jac­kaus, Kau­nas įsi­kū­ręs ga­na uni­ka­lio­je vie­to­je ir tu­ri uni­ka­lių ga­li­my­bių. Iki 2015 me­tų šį mies­tą pa­sieks dar ir eu­ro­pi­nė ge­le­žin­ke­lio vė­žė „Rail Bal­ti­ca 1“. „Va­di­na­si, tuo­met Eu­ro­pos Są­jun­gos ge­le­žin­ke­lių rin­ka jau pa­sieks pa­tį Lie­tu­vos vi­du­rį, o tiks­liau – Kau­ną. Tai­gi at­si­durs ne Len­ki­jo­je, ne Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pa­sie­ny­je, ne Šeš­to­kų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, o Kau­ne“, - kal­bė­jo SM at­sto­vas.

Kaip pa­žy­mė­jo A.Jac­kus, tai reiš­kia, kad į Ry­tus pa­sis­len­ka vi­sa Eu­ro­pos Są­jun­gos ge­le­žin­ke­lių rin­ka, ku­ri yra tam ti­kra už­da­ra sis­te­ma, ir vie­na jos da­lių veiks Kau­ne. „Čia jau yra ir vi­sa bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos ge­le­žin­ke­lio sis­te­ma. Ir Kau­ne bus už­ti­krin­ta są­vei­ka tų dvie­jų skir­tin­gų ge­le­žin­ke­lio pa­sau­lių. Ki­taip sa­kant, Kau­nas ga­li su­jung­ti vi­są ES ge­le­žin­ke­lių rin­ką su vi­sa bu­vu­sios SSSR ge­le­žin­ke­lių sis­te­ma. O šiam tink­lui pri­klau­so ne tik Ne­prik­lau­so­mų Vals­ty­bių Sand­rau­gos vals­ty­bės, bet ir Ki­ni­ja, Ka­zachs­ta­nas, Juo­do­sios jū­ros ša­lys“, - sa­kė A.Jac­kus.

AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Kro­vi­nių ve­ži­mo di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas plė­trai S.Sta­siū­nas pa­žy­mė­jo, jog apie Kau­ną šne­ka­me tik dėl to, kad „šia­me mies­te yra kon­kre­ti lo­gis­ti­ka ir in­ter­mo­da­lu­mas“.

„Pra­dė­ki­me nuo klau­si­mo, ar daug kas pa­si­keis pra­dė­jus veik­ti „Rail Bal­ti­cos“ vė­žei? Ve­žė­jai au­to­mo­bi­lių ke­liais kaip ve­žė kro­vi­nius, taip ir veš. Ge­le­žin­ke­liais kaip ke­lia­vo kro­vi­niai, taip ir ke­liaus. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kiek vals­ty­bė ga­li tu­rė­ti iš to nau­dos ir kiek vals­ty­bė ga­li skir­ti lė­šų inf­ras­truk­tū­rai su­kur­ti. Ne­bus ke­lių – ne­va­žiuos au­to­mo­bi­liai per Lie­tu­vą. Ne­bus ge­le­žin­ke­lių, kro­vi­nių au­to­mo­bi­lių ke­liais ir­gi nie­kas ne­veš. Su­kur­ki­me inf­ras­truk­tū­rą, su­kur­ki­me pri­dė­ti­nę ver­tę pa­nau­do­da­mi įvai­rių trans­por­to rū­šių tar­pu­sa­vio in­teg­ra­ci­ją – in­ter­mo­da­li­niai ter­mi­na­lai teiks pa­slau­gas, už ku­rias bus pa­lie­ka­mi pa­pil­do­mi pi­ni­gai Lie­tu­vo­je“, - kal­bė­jo ge­le­Å ¾in­ke­li­nin­kų bend­ro­vės at­sto­vas.

Jis klau­sė, kas rū­pi kro­vi­nių siun­tė­jui. „Vie­ną die­ną jiems rei­kia nu­siųs­ti kro­vi­nį iš taš­ko A į taš­ką B, kro­vi­nys į pa­skir­ties vie­tą pri­va­lo nu­ke­liau­ti die­ną X. Kro­vi­nio siun­tė­ją taip pat do­mi­na kai­na. Vi­sa ki­ta jam vi­sai ne­įdo­mu“, - sa­kė S.Sta­siū­nas. Jis pa­žy­mė­jo, kad šian­dien jau su­kur­ta pui­ki inf­ras­truk­tū­ra kro­vi­niams vež­ti per Bal­ta­ru­si­ją – ir tai tie­sio­gi­nis ke­lias pa­tek­ti į Ru­si­jos rin­ką.

„Ži­no­ma, di­džiu­lę kon­ku­ren­ci­ją su­da­ro Bres­tas. Ta­čiau jis tu­ri di­de­lių prob­le­mų, ku­rios kiek­vie­nais me­tais vis aš­trė­ja. Bres­te tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis ne­pa­ten­kin­ti ES kro­vi­nių siun­tė­jai. Ga­be­nant kro­vi­nius per Bres­tą, vie­tos lo­gis­ti­kos kom­pa­ni­jos ne­ga­li su­teik­ti to­kių ko­ky­biš­kų pa­slau­gų, ko­kių pa­gei­dau­ja kro­vi­nių siun­tė­jai. Vi­siems juk svar­bu, kaip tas kro­vi­nys ke­liaus, ar jis bus sau­gus. Ko­kia Ukrai­nos si­tua­ci­ja - vi­si pui­kiai ži­no­me. Ir ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus ji ti­krai ne­pa­si­keis. Ji liks ky­ban­ti ore ir ne­aiš­ki – ir eko­no­mi­kos po­žiū­riu, ir dėl nuo­lat be­si­kei­čian­čių val­džios spren­di­mų. Dėl to kro­vi­nių siun­tė­jams ir sa­ko­me: yra dar vie­na ga­li­my­bė tam pa­čiam kro­vi­nio siun­tė­jui, tai pa ­čiai lo­gis­ti­kos kom­pa­ni­jai, ku­ri da­ly­vau­ja kro­vi­nio eks­por­tuo­to­jo ar im­por­tuo­to­jo su­reng­ta­me kon­kur­se ir lai­mi, teik­ti ko­ky­biš­kes­nes pa­slau­gas. Vis­kas la­bai pa­pras­ta: tu­ri­me Kau­no in­ter­mo­da­li­nį ter­mi­na­lą – va­di­na­si, tei­kia­me pa­slau­gą, ne­tu­ri­me – va­di­na­si, jos ne­tei­kia­me. To­kiu at­ve­ju kro­vi­nių siun­tė­jai kaip ve­žė, taip ir to­liau veš kro­vi­nius per Bres­tą“, - kal­bė­jo aps­kri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jos da­ly­vis.

Kro­vi­nių už­teks visiems

„Li­na­vos“ pre­zi­den­tas A.Kond­ru­se­vi­čius pa­brė­žė, kad Kau­nas iš tie­sų tu­ri daug prie­lai­dų tap­ti BJR vals­ty­bių lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru. „Ki­tas klau­si­mas, ar taps? Čia jau daug le­mia kro­vi­nių srau­tai. Pa­gal esa­mus srau­tus, ku­riuos val­do ve­žė­jai au­to­mo­bi­lių ke­liais, ma­ty­ti, kad kro­vi­niai iš Eu­ro­pos ke­liau­ja per Vil­nių, su­ka į šo­ną ir skirs­to­si po kai­my­nes Ry­tų ša­lis. Tu­ri­me tran­zi­ti­nius kro­vi­nius, su ku­rių srau­tais iš es­mės ir dir­ba Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas.

"Šiuo me­tu pa­jė­gu­mų Lie­tu­vos po­rei­kiams tu­ri­me maž­daug 10 kar­tų dau­giau, ne­gu jų rei­kia mū­sų ša­liai. To­dėl rei­ka­lin­ges­nis ne mies­tų kon­ku­ra­vi­mas, o jų bend­ra­dar­bia­vi­mas. Tu­riu ome­ny­je su­ba­lan­suo­tą bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp di­džių­jų mies­tų – Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos“, - tei­gė dis­ku­si­jos da­ly­vis.

S.Sta­siū­nas, AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ Kro­vi­nių di­rek­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas plė­trai, ti­ki­no vi­siš­kai pri­ta­riąs „Li­na­vos“ va­do­vy­bei, ku­ri tei­gia, kad "tu­rė­tu­me bend­ra­dar­biau­ti la­bai glau­džiai, nes vis tiek vie­ni be ki­tų ne­iš­si­ver­si­me ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je, ir tu­rė­si­me kar­tu tai da­ry­ti“. „Ma­nau, kro­vi­nių ti­krai bus, tai ro­do ir vi­sos jau at­lik­tos stu­di­jos. Vien tik kon­tei­ne­ri­nių kro­vi­nių srau­tas per ar­ti­miau­sius 30 me­tų ir vien tik per Kau­ną tu­rė­tų siek­ti 30 tūkst. kon­tei­ne­rių per me­tus. Pla­nuo­ja­ma, kad toks kro­vi­nių srau­tas bus jau 2040 me­tais. Ir to­dėl at­kreip­tas dė­me­sys, kad to­kį srau­tą ga­li­ma pa­siek­ti tik tuo­met, kai veiks vi­sa inf­ras­truk­tū­ra, taip pat ir „Rail Bal­ti­cos“ vė­žė“, - sa­kė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

M.But­no­rius pri­ta­rė, kad, pra­dė­jus veik­ti „Rail Bal­ti­cos“ ge­le­žin­ke­lio li­ni­jai ir Kau­no VLC, ge­le­žin­ke­liais Va­ka­rų kryp­ti­mi ve­ža­mų kro­vi­nių srau­tas tu­rė­tų jun­ta­mai pa­di­dė­ti. Taip pat Kau­ną pa­sie­kus vė­žei „Rail Bal­ti­ca“ at­si­ras ga­li­my­bė su­jung­ti Kau­no re­gio­ne vei­kian­čias įmo­nes. Kau­no Pa­le­mo­no ge­le­žin­ke­lio sto­tis tei­kia pa­slau­gas apie 200 skir­tin­gų įmo­nių, ku­rios tu­ri ge­le­žin­ke­lių at­ša­kas va­di­na­mo­jo­je ge­le­žin­ke­lių verps­tė­je. "Ir šian­dien ma­to­me di­de­lį su­si­do­mė­ji­mą iš klien­tų, ku­rie anks­čiau kro­vi­nius vež­da­vo 1520 mm plo­čio vė­že, pa­ge­rin­ti sa­vo inf­ras­truk­tū­rą taip, kad bū­tų ga­li­ma kro­vi­nius per­kel­ti iš vie­nų į ki­tus skir­tin­go plo­čio vė­žė­mis va­ži­nė­jan­čiu s ried­me­nis", - sa­kė AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ lo­gis­ti­kos pro­jek­tų va­do­vas. Jo tei­gi­mu, ti­ki­ma­si at­ras­ti ir nau­jų kro­vi­nių rū­šių, tuos kro­vi­nius ga­lė­tu­me vež­ti Len­ki­jos ir to­liau Va­ka­rų Eu­ro­pos pu­sėn.

„Bai­gia­mas reng­ti bi­rių­jų kro­vi­nių per­kro­vi­mo ter­mi­na­lo Šeš­to­kų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je tech­ni­nis pro­jek­tas. Ši idė­ja la­biau bu­vo ini­ci­juo­ta skal­dos tie­kė­jų, ku­rie dar prieš Len­ki­jo­je ir Ukrai­no­je 2012 me­tais vy­ku­sį Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tą pla­na­vo į kai­my­nę ša­lį nu­vež­ti kuo dau­giau skal­dos vie­tos ke­liams ties­ti. Va­ka­rų kryp­ti­mi do­mi­si ir ki­tos įmo­nės. Pa­vyz­džiui, tos, ku­rios už­sii­ma ang­lių par­da­vi­mu. Da­bar ang­lis „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ve­ža į Klai­pė­dos jū­rų uos­tą, iš ten ku­ras ga­be­na­mas to­liau. Ta­čiau uos­tas ne­ga­li pri­im­ti di­de­lio kie­kio ang­lių dėl ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mų. Pri­si­de­rin­da­mi daug ma­žes­nį kie­kį, nei ga­lė­tu­me, ve­ža­me ir mes. Pra­dė­jus veik­ti „Rail Bal ­ti­ca“ per Lie­tu­vą ga­be­na­mų ang­lių kie­kis tu­rė­tų iš­aug­ti. Dar rei­kė­tų pa­mi­nė­ti ir me­ta­lus, ki­tas kro­vi­nių rū­šis. Tai­gi po­ten­cia­las aug­ti ti­krai ma­to­mas, ir, ti­kiu, kad au­gi­mas bus. Di­de­les ga­li­my­bes „Rail Bal­ti­ca“ at­vers bū­si­ma san­kir­ta su šiuo me­tu in­ten­sy­viai eksp­loa­tuo­ja­mu Ry­tų-Va­ka­rų trans­por­to ko­ri­do­riu­mi, ku­ria­me gau­su vers­lo įmo­nių“, - aiš­ki­no M.But­no­rius.

Ge­riau­sia iš­ei­tis - veik­ti trise

J.Bal­tru­šai­ty­tė, Vil­niaus oro uos­to ko­mer­ci­jos di­rek­to­rė, kal­bė­da­ma apie oro uos­tų ir at­ski­rai - Kau­no pers­pek­ty­vas, sa­kė ga­lin­ti tik­tai pri­tar­ti ko­le­goms, jog vi­sus jau­di­na tos pa­čios prob­le­mos, nors ir ko­kia trans­por­to kryp­tis bū­tų at­sto­vau­ja­ma. „Už­sa­ko­vė Lie­tu­va yra ma­to­ma kaip kro­vi­nių tran­zi­to ša­lis, ta pa­ti si­tua­ci­ja ak­tua­li ir oro trans­por­tui. Pa­sau­ly­je jam pri­klau­so 1,5 proc. vi­sos kro­vi­nių rin­kos. Tai reiš­kia, kad oru skrai­di­na­mi tik la­bai ypa­tin­gi, la­bai spe­ci­fi­niai kro­vi­niai, ku­rie gal­būt ki­tu trans­por­tu ke­liau­ti ne­ga­li. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad to­kia ke­lio­nė tu­ri sa­vo ver­tę“, - kal­bė­jo dis­ku­si­jos da­ly­vė.

Idė­ją, ku­riai, ro­dos, pri­ta­ria vi­si trans­por­to sek­to­riaus at­sto­vai, la­bai aiš­kiai prie aps­kri­to­jo sta­lo iš­dės­tė Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių pa­slau­gų įmo­nių aso­cia­ci­jos „Gel­pa“ vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė S.By­tau­tė: „Dis­ku­si­jos da­ly­viai įvar­di­jo skau­du­lius, ku­rie šiuo me­tu jiems svar­biau­si. Ma­nau, lo­gis­ti­kos cen­tru ga­li tap­ti ir vie­nas Kau­nas, ir bū­da­mas dvi­mies­čio Vil­nius-Kau­nas, ir bū­da­mas tri­mies­čio Vil­nius-Kau­nas-Klai­pė­da da­li­mi. Bet ko­kiu at­ve­ju Kau­nas tu­rė­tų tap­ti ak­ty­viu lo­gis­ti­kos pa­slau­gų cen­tru, ge­ne­ruo­jan­čiu pa­ja­mas mū­sų vals­ty­bei.“

Dvi­mies­čio ar net tri­mies­čio idė­ja ža­vi ir M.But­no­rių. „Kaž­ko­dėl nuo­lat sten­gia­mės prieš­prie­šin­ti Kau­ną ir Vil­nių. Iš tie­sų Kau­ne pui­kiai vei­kia tik šiam mies­tui bū­din­gos sri­tys, ir jis pir­miau­sia gar­sė­ja kaip pla­ti­ni­mo cen­tras. Vil­niu­je ge­rai iš­plė­to­tos san­dė­lia­vi­mo pa­slau­gos. Ir tai su­pran­ta­ma – sos­ti­nė yra vi­siš­kai ša­lia Mui­tų są­jun­gos vals­ty­bių. At­ski­ra kal­ba – dėl Klai­pė­dos. Šis mies­tas jau ir da­bar yra di­de­lis vie­šas lo­gis­ti­kos cen­tras. Ši­taip jį va­din­da­mi nė tru­pu­čio ne­per­dė­si­me. Jau pats uos­tas ge­ne­ruo­ja lo­gis­ti­ką ir vi­sas su ja su­si­ju­sias pa­slau­gas. To­dėl kon­ku­ren­ci­jos tarp mies­tų ti­krai ne­ga­li bū­ti“, - kal­bė­jo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

Pa­sak G.Šin­kū­no, kaip mies­tų pla­nuo­to­jas jis ir da­bar ma­to, kad Vil­nius ir Kau­nas jau yra vie­nas di­de­lis mies­tas. Tie­sa, ne toks, kaip, pa­vyz­džiui, kai­my­nė Ry­ga, ku­rio­je vi­si trans­por­to ir lo­gis­ti­kos maz­gai yra smar­kiai kon­cen­truo­ti. „Mū­sų dvi­mies­tis yra la­biau iš­si­bars­tęs. Ta­čiau Kau­no ir Vil­niaus tan­de­mas tu­rė­tų daug pra­na­šu­mų. Tik­tai rei­kė­tų mums su­si­tar­ti, kaip juos pa­nau­do­ti. Su­si­ta­ri­mas daug reikš­tų ir to­liau pla­nuo­jant, pro ku­rį mies­tą vė­liau tu­rė­tų šau­ti vė­žė „Rail Bal­ti­ca 2“. Esa­me įsi­ti­ki­nę, jog ka­da nors eu­ro­pi­nio plo­čio ge­le­žin­ke­lio vė­žė tu­rė­tų jung­ti ne tik Kau­ną ir Vil­nių ar Vil­nių ir Moc­ka­vą, bet Vil­nių, Kau­ną ir Klai­pė­dą. Be abe­jo, tuo­met tap­tu­me dar pa­trauk­les­ni už­sa­ko­vams, tran­zi­ tu per Lie­tu­vą ve­žan­tiems sa­vo kro­vi­nius. Mū­sų yra tik trys mi­li­jo­nai, tad ka­žin ar pa­vie­niui ga­lė­tu­me daug lai­mė­ti. Tas pat pa­sa­ky­ti­na ir tuo­met, kai kal­ba­ma apie mies­tus“, - tei­gė dis­ku­si­jos da­ly­vis.

Vie­šų­jų ry­šių reikalas

S.Sta­siū­nas ne­prieš­ta­ra­vo ra­gi­ni­mams kur­ti dvi­po­lį ar tri­po­lį, nes jis ge­riau rek­la­muo­tų lie­tu­viš­kų lo­gis­ti­kos pa­slau­gų ko­ky­bę. „Gy­vuo­ja Bo­lo­ni­jos (Ita­li­ja), Ber­ly­no ar Pra­ncū­zi­jos di­die­ji lo­gis­ti­kos cen­trai – jų veik­los truk­mė jau sie­kia 60 me­tų. Ir jie plė­to­ti laips­niš­kai. Tas pat bus ir Lie­tu­vo­je. Jei grei­tu lai­ku pa­sta­ty­si­me Kau­no VLC, dar ne­reiš­kia, kad jis iš­kart pra­dės dirb­ti vi­su pa­jė­gu­mu. Jam plė­to­ti pri­reiks ko­kių 30 ar 40 me­tų, ir tik tuo­met ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, kad tai yra iš ti­krų­jų vie­šas, ge­ras, tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą tu­rin­tis lo­gis­ti­kos cen­tras. Jei Kau­ną va­din­si­me BJR lo­gis­ti­kos cen­tru, apie mus grei­čiau su­ži­nos Eu­ro­pa, grei­čiau bus at­kreip­tas ir dė­me­sys“, - sa­vo min­ti­mis da ­li­jo­si „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

M.Rei­ni­kis, ge­le­žin­ke­li­nin­kų bend­ro­vės kor­po­ra­ty­vi­nių rei­ka­lų va­do­vas, ti­ki­no nag­ri­nė­jęs Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­čio pers­pek­ty­vas. „Tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­ma dvi­mies­čio ir net tri­mies­čio, ku­rio da­ly­viai bū­tų Vil­nius, Kau­nas ir Klai­pė­da, idė­ja. Rei­kia spręs­ti, ko­kiu lyg­me­niu ren­gia­mės pri­sis­ta­ty­ti pa­sau­liui. Jei tarp­tau­ti­niu - Eu­ro­pos, Ame­ri­kos ar Azi­jos, ne­gin­či­ja­mas fak­tas yra tas, kad pri­sis­ta­ty­da­mas mū­sų lo­gis­ti­kos cen­tras ne­tu­rė­tų bū­ti tik vie­nas mies­tas, jam tu­rė­tų pri­klau­sy­ti dau­giau ne­gu vie­nas mies­tas“, - ti­ki­no dis­ku­si­jų da­ly­vis.

Anot jo, eg­zis­tuo­ja du es­mi­niai skir­tu­mai tarp tu­ri­nio ir vie­šų­jų ry­šių, ki­taip ta­riant – gra­žios pa­kuo­tės. „Jau kai bu­vo plė­to­ja­mas Kau­no ir Vil­niaus dvi­mies­čio pro­jek­tas, tai bu­vo da­ro­ma la­biau dėl pa­kuo­tės, dau­gu­ma žmo­nių įsi­vaiz­da­vo, kad tai bus toks pa­il­gas mies­tas nuo Vil­niaus ka­ted­ros iki Kau­no so­bo­ro. Ir juos jungs tie­si gat­vė, ku­ri daž­niau­siai įsi­vaiz­duo­ja­ma kaip iš­ti­si­nis Sa­va­no­rių pros­pek­tas. Ta­čiau nie­kur pa­sau­ly­je, kur eg­zis­tuo­ja va­di­na­mie­ji dvi­mies­čiai ir tri­mies­čiai (pa­vyz­džiui, vie­nas to­kių yra Len­ki­jo­je, kur su­jung­ti Gdy­nė, Gdans­kas ir So­po­tas, ki­tas - Es­ti­jo­je ir Suo­mi­jo­je (Ta­li­nas ir Hel­sin­kis), tre­čias – Slo­va­ki­jo­je ir Aus­tri­jo­je (Bra­tis­la­va ir Vie­na), jų ne­jun­gia vie­na gat­vė ar ke ­lias. To­kie dvi­mies­čiai ar tri­mies­čiai su­jung­ti pa­čiais įvai­riau­siais trans­por­to ir lo­gis­ti­kos inf­ras­truk­tū­ros tink­lais. Čia ir sly­pi vis­ko es­mė. Na­tū­ra­liai at­si­ra­dęs san­ty­kis tarp dvie­jų ar tri­jų mies­tų, na­tū­ra­lus san­ty­kis tarp juo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių ar­ba va­di­na­mų­jų ur­ba­nis­ti­nių da­ri­nių, inf­ras­truk­tū­rų reiš­kia, kad mies­tai tar­pu­sa­vy­je ga­li bend­rau­ti daug efek­ty­viau ir vie­nas ki­tam pa­dė­ti. Vi­sai kas ki­ta – vie­šie­ji ry­šiai. Ir mes pa­sau­ly­je daug ge­riau at­ro­do­me, kai pri­sis­ta­to­me, kaip at­sto­vau­jan­tie­ji Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių re­gio­ną. Kai sa­ko­me, kad esa­me Lie­tu­va, ar­ba pri­sis­ta­to­me kaip Lie­tu­vo­je vei­kian­tis dvi­mies­tis. Tik pa­skui jau ga­li­me pri­sta­ty­ti ra­jo­nus. Kaip pri­sis­ta­tai, to­kį svo­rį ir tu­ri“, - kal­bė­jo „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

Ga­li­me tar­pi­nin­kau­ti ir JAV su Rusija

SM Plė­tros ir tarp­tau­ti­nių ry­šių de­par­ta­men­to va­do­vas A.Jac­kus da­rė iš­va­dą, kad vi­sos prie aps­kri­to­jo sta­lo iš­sa­ky­tos min­tys dau­giau ar ma­žiau vie­na ki­tą pa­pil­dė.

„Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos pa­slau­gų da­ri­nio, kad ir koks jis bū­tų, pa­va­di­ni­mą su­gal­vos vie­šų­jų ry­šių ar rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tai, kar­tu jie tu­rė­tų su­kur­ti Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos sis­te­mos rin­ko­da­ros stra­te­gi­ją. Ir ne­ma­nau, kad rei­kė­tų vie­ną ar ki­tą lo­gis­ti­kos cen­trą iš tos sis­te­mos iš­skir­ti. Jei gy­ven­da­mi vie­no­je vals­ty­bė­je pra­dė­si­me teik­ti pir­me­ny­bę Kau­nui ar Vil­niui, o, tar­ki­me, Klai­pė­dą pa­mir­ši­me, tarp­tau­ti­nė­je plot­mė­je iš to ti­krai nie­ko ne­lai­mė­si­me. To­dėl po­zi­cio­nuo­ti tą ga­li­mą da­ri­nį tu­rė­tu­me kaip vi­sos Lie­tu­vos cen­trą, ku­ris po dau­ge­lio me­tų ga­lė­tų su­jung­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ir To­li­mų­jų Ry­tų pre­ky­bi­nius cen­trus“, - tei­gė Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas.

Jo tvir­ti­ni­mu, Lie­tu­va net ga­li pa­dė­ti Ame­ri­kai pre­kiau­ti su Ru­si­ja, nes ame­ri­kie­čiams ti­krai rei­kia tam ti­krų ži­nių, kaip ru­sų rin­ko­je elg­tis. „Pui­kiai ži­no­me, kad pre­ky­ba tarp Ame­ri­kos ir Ru­si­jos pa­gal apim­tį ti­krai ga­lė­tų bū­ti di­des­nė. Mū­sų pa­pil­do­ma ver­tė yra ta, kad mes ga­li­me su to­mis rin­ko­mis su­siš­ne­kė­ti, esa­me ten pra­my­nę ta­ke­lius, vis­ką ži­no­me. Nuo Bal­ta­ru­si­jos sie­nos mus ski­ria 30 mi­nu­čių ke­lio, ga­li­me su­si­tar­ti su Ry­tų kai­my­nais. Tai­gi pri­sta­ty­ta tai tu­rė­tų bū­ti kaip vi­sos Lie­tu­vos trans­por­to sis­te­ma, o kaip tai pa­va­din­ti – jau ki­tas rei­ka­las“, - sa­kė A.Jac­kus.

 

LVS tarptautinėse organizacijose

Narystė tarptautinėse organizacijose:

BSEC-URTA

 
 

 


KONCERTAI IR RENGINIAI

REPERTUARAS 

Lapkritis - gruodis - sausis



 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.