Kvota 2022 m. – vežėjai yra populistinės valdžios politikos įkaitai


2021-12-23

Vadim Volovoj

Visą antrą šių metų pusę Lietuvos vežėjai bandė pasiekti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) padidintų išnaudotą kvotą vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui (11600), ir kaip mes rašėme, ji planavo tai padaryti. Tačiau galiausiai tai taip ir nebuvo padaryta (detali situacijos raidos istorija – čia). Neseniai SADM patvirtino kvotą kitiems metams (16000), kuri, turbūt, pasibaigs taip greitai, kaip pasibaigė ankstesnė. Todėl SADM kyla daug klausimų, atsakymus į kuriuos pabandė surasti „Cargonews“ redakcija.

Klausimai, klausimai, klausimai

Kvotų 2021 metams ir 2022 metams istorijoje ir bendrai situacijoje su kvotomis yra visa eilė neaiškių momentų, reikalaujančių paaiškinimo.

1) Kodėl taip ir nebuvo padidinta kvota 2021 m.?

Istorija keista. Kada kvota 2021 m. viduryje pasibaigė, vežėjai paprašė padidinti ją 15000 žmonių, ir SADM lygtais sutiko tai padaryti (vežėjai kalbėjo, kad atitinkamą sprendimą reikėjo tik įforminti). Tačiau tam tikru momentu situacija pasikeitė – prasidėjo nelabai aiškūs atsikalbinėjimai, ir susidarė tvirtas įspūdis, kad SADM tiesiog ieško formalios priežasties nedidinti kvotos.

Kodėl?

Pirmas variantas – dėl blogos vežėjų kaip „vairuotojų eksploatuotojų“ reputacijos, susiformavusios viešojoje erdvėje dėl filmo „Fūrų vergai“ ir skandalingų „Linavos“ prezidento Romo Austinsko pareiškimų apie vairuotojus, kuriuos jis pavadino „operatoriais tarp vairo ir sėdynės“.

Antras variantas (pirmo kontekste) – dėl to, kad nepavyko pasiekti susitarimo tarp vežėjų ir profsąjungų dėl vairuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygų pagerinimo. Trečia variantas (juokingiausias) – kaip mums pasakė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas: „Sunku iki galo suprasti tikruosius motyvus. Oficialiai buvo teikiama informacija, kad SADM analizuoja darbo rinką“ (tai yra, nuo vasaros ministerija taip ir nesugebėjo suprasti, kas vyksta darbo rinkoje).

Trumpai sakant, mes tiesiogiai paklausėme SADM: „Kodėl iki metų pabaigos nors kažkiek nebuvo padidinta šiems metams nustatyta kvota (11600), kai ji pasibaigė, nors tai leidžia įstatymas, ir vežėjai labai prašė? Ar tiesa, kad buvo planuojama padidinti kvotą 15000 žmonių, bet po to šių planų buvo atsisakyta? Jeigu taip, kodėl? Gal tai susiję su profsąjungų pozicija ir/ar vežėjų reputacija?“

2) Kodėl (kokiais paskaičiavimais/argumentais remiantis) paslaugų sferoje 2022 m. buvo nustatyta 16000 kvota (tuo labiau, kad vežėjai visada prašė daugiau)?

Pirmiausiai, jeigu remtis viešai prieinama informacija, gruodžio 1 d. SADM viceministras Vytautas Šilinskas pareiškė: „Mes išsiaiškinome, kiek šiemet buvo įdarbinta užsieniečių [vairuotojų], ir nusprendėme, jog kitiems metams bus nustatytas toks kvotų skaičius, kiek jų buvo įdarbinta per metus. Preliminariai skaičiuojame, jog jų buvo apie 16 tūkstančių“. Tačiau lapkričio 26 d. SADM puslapyje pasirodė pranešimas, kuriame buvo pasakyta: „SODROS duomenimis, šiemet per 10 mėnesių transporto įmonėse įsidarbino 13 tūkstančių užsieniečių iš trečiųjų šalių“. Tai kodėl kvota 2022 m. yra 16 tūkstančių, o ne 13?

Antra – ar, nustatant kvotą 2022 m., buvo atsižvelgta į tai, kad, kai kvota 2021 metams pasibaigė metų viduryje, palengvinta vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka pasunkėjo? Kitaip tariant, galima daryti prielaidą, kad, jeigu šių metų viduryje kvota būtų padidinta, šiais metais transporto sektoriuje įdarbintų užsieniečių skaičius būtų didesnis, nes toliau galiotų palengvinta jų įdarbinimo tvarka.

Trečia, kvota tam tikroje sferoje (paslaugų, statybos ir t.t.) apima tam tikras trūkstamas profesijas, kurias nustato Užimtumo tarnyba. 2021 m. trūkstamų profesijų paslaugų sferoje sąraše buvo tik viena – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo – profesija (tai yra, faktiškai 11600 kvota šiais metais buvo skirta tik sunkvežimių vairuotojams). O 2022 m. trūkstamų profesijų šioje sferoje skaičius išaugo – prisidėjo kompiuterininkas, troleibuso vairuotojas ir tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Šiame kontekste kyla klausimas – ar neatsitiks taip, kad visą pliusą (11600 + 4400 = 16000) „suvalgys“ prisidėjusios profesijos, ir galiausiai vežėjai atsidurs tokioje pat ar net blogesnėje situacijoje?

Taip pat šiuo atveju atkreipia į save dėmesį įdomus niuansas. Trūkstamų profesijų paslaugų sferoje sąraše 2022 m. šalia tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijos yra papildomi reikalavimai potencialiam darbuotojui (95 kodo turėjimas), o šalia tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijos jų nėra. Kodėl?

3) 2022 m. SADM pasirengusi padidinti kvotą, jeigu ji pasibaigs anksčiau laiko, ar pasikartos šių metų istorija?

Jeigu 11600 kvota 2021 m. pasibaigė jau metų viduryje, yra pagrindas manyti, kad 16000 kvota irgi bus išnaudota pakankamai greitai. Todėl vežėjams savo veiklos planavimui svarbu žinoti, ar SADM pasiruošusi kitais metais, reikalui esant, padidinti kvotą, ką leidžia įstatymas.

4) SADM pranešė, kad nori pakeisti kvotos užsieniečiams nustatymo tvarką – kokia pakeitimų esmė ir kada laukti jų patvirtinimo?

Skelbiamas pakeitimų tikslas daugiau ar mažiau aiškus – padaryti taip, kad kvota būtų gluadžiau susijusi su su konkrečia užsieniečio darbo vieta, nes dabar „kvota realybėje reiškia ne žmogaus įdarbinimą, o supaprastintą jo atsivežimo į Lietuvą procedūrą, o atvykę žmonės nebūtinai įsidarbina Lietuvoje“. Be to, turi atsirasti kvotos dydžio nustatymo kriterijai – pavyzdžiui, „išnaudojus visą kvotą, ateinantiems kalendoriniams metams kvotos dydis būtų nustatomas, atsižvelgus į sudarytų darbo sutarčių su užsieniečiais iš trečiųjų šalių skaičių“.

Klausimas – ar nauja tvarka buvo derinama su vežėjais, kada planuojamas jos aptarimas ir tvirtinimas, kas ją turi patvirtinti (SADM vadovas, o gal Seimas)?

***

Kada mes kreipėmės į SADM, mes tikėjomės gauti detalius atsakymus į aukščiau pateiktus klausimus. Žemiau pateikiame visą ministerijos atsakymą, kuris daug ką sako.

SADM atsakymas

„Kitąmet nustatytos kvotos užsieniečiams leis supaprastinta tvarka įdarbinti 16 000 vairuotojų iš trečiųjų šalių, šiemet galiojusi kvota leido įdarbinti 11 600 vairuotojų. Kadangi šiemet transporto įmonės išnaudojo kvotą, sudarančią galimybę supaprastinta tvarka įdarbinti užsieniečius, jos dydis kitiems metams buvo nustatytas, atsižvelgus į realiai sudarytų darbo sutarčių su užsieniečiais iš trečiųjų šalių skaičių. „Sodros“ duomenis, per pirmuosius dešimt šių metų mėnesius transporto įmonėse įsidarbino 13 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių. Tikimasi, kad pagal naują tvarką nustatytas kvotos dydis kitąmet labiau atitiks realius darbo rinkos poreikius. Tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams taip pat reikalingas 95 kodas. Kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją informavo Užimtumo tarnyba, šis reikalavimas trūkstamų profesijų sąraše buvo nenurodytas dėl techninės klaidos, kuri artimiausiu metu bus ištaisyta.“

Pirmiausiai, daug apie mūsų valdininkų atsakomybę pasako šie žodžiai: „Tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams taip pat reikalingas 95 kodas. Kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją informavo Užimtumo tarnyba, šis reikalavimas trūkstamų profesijų sąraše buvo nenurodytas dėl techninės klaidos“.

Bet svarbiausia – palyginkite mūsų iškeltų klausimų apie kvotą gylį su „detaliu“ SADM atsakymu ir, kaip sakoma, pajuskite skirtumą. Kas tai – nekompetentingumas; nenoras atsakinėti į nemalonius klausimus, atsakymai į kuriuos parodys tikrą dabartinės SADM vadovybės veidą, ar tiesiog nepagarba žiniasklaidai ir vežėjams, kuriuos valdžia arba laiko kvailiais, arba tais, kuriems neverta aiškinti savo dviprasmiškus veiksmus. O ką apie SADM sprendimą dėl kvotos 2022 m. sako patys kelių transporto sektoriaus atstovai?

Vežėjų pozicija

Kaip mums pasakė Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) generalinis sekretorius Sigitas Žilius: „Kvota šiems metams nebuvo padidinta, nors buvo išnaudota dar metų viduryje. SADM ignoravo LVS ir kitų vežėjų organizacijų pasiūlymus, ėmė kelti įvairiausius reikalavimus transporto įmonėms, siūlymus pasirašyti susitarimus, bet galų gale kvotos vis tiek nepadidino. Akivaizdu, kad dabartinė vyriausybė tęsia buvusios vyriausybės pigią populistinę politiką. Kvotos nustatymo tvarkos keitimas neduos jokių teigiamų poslinkių, jei ir toliau bus laikomasi populistinio darbo rinkos reguliavimo. Absoliučiai nelogiška, kai įvedama kvota trūkstamoms profesijoms! SADM teiginiai dėl neva mažų vairuotojų atlyginimų neturi jokio pagrindo, nes vairuotojų trūksta praktiškai visose ES šalyse. Vien Vokietijoje kasmet trūksta 60-80 tūkstančių vairuotojų, o šios valstybės, tikriausiai, niekas nepavadintų žemų atlyginimų šalimi. Neseniai matėme, kokią krizę vairuotojų trūkumas sukėlė Didžiojoje Britanijoje. Šios šalies valdžia jau ėmėsi įvairiausių priemonių vairuotojų įdarbinimui palengvinti, o Lietuvoje valdžia jų įdarbinimą tik sunkina. Todėl LVS nuomonė dėl kvotų labai aiški: reikia naikinti šį absurdą – kvotas trūkstamoms profesijoms.

O štai su TTLA situacija įdomesnė. Kada pasirodė žinia apie tai, kad SADM planuoja patvirtinti 16000 kvotą, TTLA generalinis sekretorius P. Drižas pareiškė: „Lapkričio mėnesį mūsų išsiųstame pasiūlyme mes rekomendavome 30 tūkstančių“. Tuo pat metu komentare mūsų redakcijai jis pažymėjo: „Įvertinus gautą informaciją iš SODROS, kad faktiškai Lietuvos įmonėse įsidarbino apie 13300 užsieniečių 2021 metais, 2022 metams nustatyta 16 tūkstančių kvota atrodo subalansuotas sprendimas. Dabar reikia užtikrinti, kad kvota būtų panaudojama tikslingai – tai yra, tik faktiškai įdarbinus vairuotoją Lietuvos įmonėje ir pranešus SODRAI“. Kitaip tariant, pozicija suminkštėjo, nors sprendimą dėl 16000 kvotos labai sunku pavadinti „subalansuotu“. Galbūt, tai kažkaip susiję su tuo, kad beveik tuo pat metu P. Drižas tapo Europos verslo konfederacijos „BusinessEurope“ Transporto darbo grupės pirmininku (kur jį nominavo Lietuvos pramonininkų konfederacija) ir todėl priverstas elgtis santūriau?

Kaip ten bebūtų, dauguma vežėjų nepatenkinti maža kvota 2022 m. Tuo pat metu, kaip pažymėjo P. Drižas, kol kas sunku pasakyti, kas bus, jeigu 2022 m. Kvota pasibaigs anksčiau laiko, „tačiau tikimybė, kad kvota būtų padidinta ją išnaudojus – maža“. Apie galimą naują kvotos nustatymo tvarką P. Drižas tik pasakė, kad Aljansas gavo derinamus teisės aktus bendra tvarka (kitaip tariant, aiškumo su nauja tvarka kol kas nedaug, bet pradžiai būtų gerai kaip nors susitvarkyti su sena).

***

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad valdžia pasityčiojo iš vežėjų kvotos 2021 m. atveju, ir kažkas panašaus nusimato 2022 m.

Esminis klausimas – kodėl tai vyksta? Kadangi SADM normaliai nieko nepaaiškina, belieka tik spėlioti, ir galima įtarti, kad viskas – kaip ir vairuotojų atlyginimo koeficiento 1,65 atveju – dėl ministerijos noro profsąjungų spaudimo ir visuomenėje dirbtinai sukurto negatyvaus autotransporto sektoriaus įvaizdžio kontekste (ačiū filmo „Fūrų vergai“ kūrėjams ir „Linavos“ prezidentui) sukurti socialinio dialogo ir rūpinimosi vairuotojais vaizdą.

Kitaip sakant, visai atsisakyti kvotos negalima – todėl SADM ją vėl patvirtino ir net šiek tiek padidino, parodydama, kad ji tarsi girdi vežėjus. Tuo pat metu tai simbolinis padidinimas, ir tolimesni SADM veiksmai, matyt, priklausys nuo vežėjų susitarimo su profsąjungomis dėl vairuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygų. Kadangi kompromisas tarp jų mažai tikėtinas, nes šalys („Linava“ ir Lietuvos profesinių sąjungų aljansas) seniai negali rasti bendros kalbos, galima spėti, kad po to, kai kvota 2022 m. pasibaigs, ji nebus padidinta.

Tokiu būdu, tenka sutikti su LVS pozicija, kad šiandien vežėjai yra populistinės valdžios politikos įkaitai, ir sprendžiant tiek kvotos klausimą, tiek kitus jiems aktualius klausimus, tikėtis vyriausybės supratingumo jiems neverta – verta ruoštis blogiausiam scenarijui.

„Cargonews“ 

 

LVS tarptautinėse organizacijose

 
 

Transratai

 
 

Gram tax and petroleum

 

Naujienos

 

Apie investavimą į P2P tipo žmogus - žmogui paskolas internetinėse platformose Lietuvoje

Gintaras Leščinskas, el. paštas: gintaras.lescinskas@yahoo.com; tel. +37068794508

Gintaras LeščinskasPirmasis pasaulyje P2P skolinimo modelis atsirado prieš beveik 10 m. D. Britanijoje ir šiuo metu yra populiarus visame pasaulyje. Lietuvoje realiai veikia 3 pagrindinės Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos prižiūrimos lietuviškos P2P „žmogus – žmogui“ tipo interneto platformos – „SAVY“, Paskolų klubas“ ir „Finbee“.

 

Žingsniu toliau nei Volstritas

Gintaras Leščinskas

Peter Lynch

 

Peter Lynch‘ą galima pavadinti vienu garsiausiu ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.

 

Idealus verslas

Gintaras Leščinskas

Richard Russell

Paskaitykite, prašom, garsiausio pasaulyje investicinių laiškų leidimų pradininko (“Dow teorijos laiškai”) p.Ričardo Raselo vieną garsiausių straipsnių, pavadintą “Idealus verslas” (“Ideal Business”).

 

Sudėties galia

Gintaras Leščinskas

Užsidirbti pinigų reiškia daug daugiau nei prognozuoti kuria kryptimi judės akcijų ar obligacijų rinkos arba išsiaiškinti, kuri žaliava arba fondas padvigubės per ateinančius kelerius metus.

 

Kas iš tikrųjų veiksminga versle

Gintaras Leščinskas

Kas iš tikrųjų veiksminga versle?

Mėgstu skaityti, bet tik tai, kas mane domina, o vienas dalykas iš tų daugelio dominančių yra į lietuvių k. išversta amerikiečių knyga - "Kas iš tikrųjų veiksminga versle?". Konkretūs, sausi faktai, ir tiek,...bet paskaitykite ištraukas to kas slypi už faktų.

 

Ypatingos sėkmės dėsniai

Ypatingos sėkmės dėsniai

Gintaras Leščinskas

Štai kas Jums patiks, juk visi siekiame ypatingos sėkmės, bet tik nedaugelis ją pasiekia ar pasieks, padėkite sau.

 

Pinigų istorija Id.

Pinigų istorija Id.

Gintaras Leščinskas

Pirmosios romėnų monetos buvo gaminamos Juno Monetos šventykloje.

 

Geriausio pasaulyje investuotojo biografija

Voreno Bafeto biografija (investicijos)

Gintaras Leščinskas

Šiandien, kas nežino ar primiršo, susipažins su garsiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto biografija ir galės suprasti arba prisiminti jo investavimo filosofijos ir naudojamos sistemos akcijų rinkose esmę.